Susibūrę į iniciatyvinę grupę bei palaikomi ekspertų ir Šeimų asociacijos, jie kreipėsi į visas Lietuvos savivaldybes ir kitas atsakingas institucijas, ragindami imtis sisteminių pokyčių.
Dešimtmečius trunkanti daugumos Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų praktika visus be išimties vaikus guldyti pietų poguliui neatliepia dalies vaikų fiziologinio poreikio ilsėtis jiems ir jų šeimoms tinkamiausiais būdais. Visi vaikai nusipelno, kad jų poreikiai būtų atliepti. Jų neatliepus kenčia ne tik vaiko fizinė ir emocinė gerovė, tačiau, išbalansavus poilsio režimą, ir visa šeima.
Iniciatyva remiasi moksliniais šaltiniais, teisiniu reglamentavimu, gerosios praktikos pavyzdžiais bei organizuotos šeimų apklausos rezultatais. Apklausa, kurią pildė 821 respondentas, parodė, kad pokyčiai turi būti bendri visai Lietuvai, o ne asmeniškai derinami konkrečiu atveju.
Šeimos dalijosi patirtimi, kad aptarti situacijos su pedagogais nepakanka, nes net jei pavyksta iškovoti individualius fiziologinius poreikius atitinkantį dienos poilsį vienam vaikui, kiti to paties siekiantys tėvai turi įveikti tuos pačius iššūkius: darželio vadovų, darbuotojų ir net kitų grupės vaikų tėvų/globėjų pasipriešinimą iš naujo. Tėvų ir globėjų pastangos keisti įsisenėjusią ir tik vienai šeimų grupei tinkančią tradiciją darželių pedagogų ir administracijos atremiamos tais pačiais argumentais: nėra erdvių, personalo, sąlygų.
Iniciatyvinės grupės atstovai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismų praktikoje suformuluotas precedentas, kuriuo išaiškinama, kad resursų trūkumas, nesudaro pagrindo nukrypti nuo higienos normos nustatytų reikalavimų, kurie savo prasme yra imperatyvūs, tad privalomi įgyvendinti. Šiuo metu šalyje galiojančioje Higienos normoje HN 75:2016 numatoma, kad jei vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 val., turi būti organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse.
Vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus, sveikatos būklę. Reikalavimo, kad vaikai miegotų ar gulėtų, šioje normoje nėra. Nors kokybiškas miegas yra ypatingai svarbus vaiko raidai, svarbus ir paros miego režimas, o pietų miegas gali būti arba nebūti jo dalimi.
Šeimos dalijasi situacijomis, kai vaikai, raginami gulėti lovoje – paklūsta, tačiau nusikramto nagus, pasitaiko, kad šlapinasi į lovą, o nepatenkintus poreikius išlieja nerimu ar destruktyviu elgesiu. Neretai vaikai spaudžiami gulėti 2-3 valandas užsimerkus ir nejudant net jei neužmiega. Dažna apklausoje dalyvavusi šeima kenčia nuo išbalansuoto poilsio režimo, kai pamiegoję pietų vaikai nakčiai užmiega itin vėlai – kartais ir vidurnaktį, o anksti ryte atsibunda nepailsėję, tad darželyje užmiega ir nekokybiško poilsio ratas užsisuka.
„Vertimas ilsėtis, gulėti ar miegoti, kai tokio poreikio vaikas tuo metu neturi, gali būti žalingas keliais aspektais. Pirma, vaikas gali jaustis nesaugus, o tai būtina sąlyga mokymuisi. Taip pat sistemingai ignoruojami poreikiai trukdo formuotis įgūdžiams save pažinti, atliepti – savireguliacijai“, – aiškina psichologė Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė.
Tai, kad vaikams augant keičiasi jų miego poreikiai ir kad augant nemiegoti dieną yra normalu, patvirtina ir naujausi moksliniai tyrimai, ir ekspertai. Šie duomenys taip pat pateikti Lietuvos savivaldybėms. Mokslinių tyrimų apžvalga rodo, kad pietų miegas yra nulemtas individualių vaiko poreikių, jo trukmė vaikui augant trumpėja individualiu tempu, o nemiegojimas dieną daliai vaikų yra natūralus ir sveikatai palankus reiškinys.
„Ženklai, kurie padeda suprasti, kad vaikas jau pasirengęs atsisakyti dienos pogulio: sunkiai užmiega dieną, pats migdymas trunka ilgiau nei pogulis; ilgai būdrauja vakare iki nakties miego ir vėlai užmiega nakčiai; nakties metu dažnai atsibunda, atsibudimai gali būti ilgi, jų metu gali atrodyti, kad vaikas jau yra pailsėjęs“, – pasakoja šeimos gydytoja, holistinio vaikų miego specialistė (HSC) Vytenė Menkevičienė.
Praktika vaikų nemigdyti, kai jie neturi tam fiziologinio poreikio, taikoma daugelyje Vakarų Europos šalių. Ir Lietuvoje pokyčius įgyvendina iniciatyvūs direktoriai, pedagogai, po truputį viešai apie visų vaikų poreikių užtikrinimo svarbą pasisako ir savivaldybės.
„Mūsų darželyje pietų poilsio laikas yra skirtas vaikams pailsėti tiek fiziškai, tiek kognityviai, t.y. protiškai. Pietų miego darželyje nemiegantys vaikai, prižiūrimi darbuotojo, paprastai užsiima mažai pažintinius procesus stimuliuojančia veikla, kuri leidžia vaikams pailsėti nebūtinai miegant. Tai gali būti piešimas, spalvinimas, įvairūs rankdarbiai, stalo žaidimai ar dėlionės, žaidimai su plastilinu ar kinetiniu smėliu, ramios muzikos klausymas, knygelių vartymas ir pan. Esant palankioms oro sąlygoms, vaikai tuo metu būna lauke, žaidžia su smėliu, supasi, žaidžia jų pasirinktus vaidmenų žaidimus“, – gerąja praktika dalijasi Vilniaus Vilkpėdės lopšelio-darželio direktorė Lina Banaitienė.
Geroji praktika rodo, kad siekiant užtikrinti skirtingiems vaikams tinkamas poilsio formas, nebūtinos papildomos patalpos ar pedagogai. Nuo mažens mokydamiesi pažinti ir vertinti savo ir kitų poreikius, vaikai geba užsiimti tyliomis veiklomis, kai šalia miega jų draugai. Yra ir kitų būdų, kuriuos pasitelkia darželiai. Pavyzdžiui, poilsis salėje, sensoriniame kambaryje ar kitose erdvėse kartu su meninio ugdymo, kūno kultūros mokytojais ar papildomo ugdymo pedagogais.
Pietų miego reforma – neformali piliečių iniciatyvinė grupė, atstovaujanti šeimoms, kurios susiduria su darželiuose vyraujančia privalomo poilsio lovoje dieną problema, siekianti, kad Lietuvoje darželius lankantys vaikai turėtų galimybę ilsėtis jiems tinkamiausia forma.
Iniciatyvą palaiko Šeimų asociacija. Tai judėjimas, siekiantis vienyti šeimas, užsiimti šeimų poreikių advokacija bei švietimu šeimoms ir apie šeimas.
