„Mes nutarėme, kad po to, kai Seimo Teisės departamentas pareikš savo nuomonę, ko gero jeigu ne rytoj, tai antradienį jį (Konstitucijos keitimą – BNS) svarstyti. Pažiūrėsime, ar surinksime tą reikiamą balsų skaičių, ar ne“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.
Konstitucija gali būti pakeista tik tuo atveju, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus. Tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.
Per šią Seimo kadenciją tai bus antrasis bandymas taisyti Konstituciją dėl R.Pakso.
Šimtas parlamentarų parengė Konstitucijos pataisą, kad „Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie šiurkščiai pažeidė Konstituciją arba sulaužė priesaiką ir kuriuos apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, jeigu nuo pašalinimo ar panaikinimo nepraėjo 10 metų“.
Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.
Šią pataisą pasirašė visų Seimo frakcijų atstovai, išskyrus konservatorius.
Pastarieji įregistravo savo Konstitucijos keitimo variantą. Pagal jų projektą, praėjus dešimčiai metų po priesaikos sulaužymo politikui būtų leidžiama tapti tik eiliniu Seimo nariu. Jis negalėtų kandidatuoti į prezidentus, siekti Seimo pirmininko ar vicepirmininko pareigų.
Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš trejus metus yra konstatavęs, kad draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima tik pakeitus dabartinę Konstituciją.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
