Anksčiau prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktai kandidatūrai pritarė Teisėjų taryba.
54 metų A.Valantinas turi 30 metų teisinio darbo patirtį, iš jų beveik 22 metus yra dirbęs teisėju. Jis yra dirbęs Jonavos rajono apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme, tuometiniame Vilniaus miesto apylinkės teisme ir buvęs jo vadovu. 2005 – 2010 metais A.Valantinas vadovavo Generalinei prokuratūrai, iš šio posto pasitraukė po neigiamų Seimo išvadų dėl prokuratūros darbo tiriant vadinamąją pedofilijos bylą Garliavoje. A.Valantinas vadovavo ir Teismų departamentui prie Teisingumo ministerijos.
Prezidentūra pažymi, kad Pretendentų į teisėjus atrankos komisija A.Valantiną vienbalsiai įvertino kaip tinkamiausią kandidatą eiti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas. Atsižvelgta į jo aukštą kvalifikaciją ir profesionalumą, ilgametį teisinio darbo stažą, įvairiapusę administracinę patirtį, gerus darbo kokybės rodiklius, asmenines ir dalykines savybes.
2010 metų spalį prezidentė D.Grybauskaitė nusprendė neskirti A.Valantino Vilniaus apygardos teismo teisėju, pareiškusi, kad už darbo stažą yra svarbiau profesionalumas, aukšta darbo kokybė, nepriekaištinga reputacija ir pagarba žmogui. Vėliau A.Valantinas dirbo Vilniaus miesto apylinkės teisme, 2012 gegužę jis tapo Vilniaus apygardos teismo teisėju, o šiemet – Lietuvos apeliacinio teismo teisėju.
Apeliacinis teismas nuolatinio vadovo neturi nuo praėjusių metų birželio, kai iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atleistas tuometinis šio teismo pirmininkas Egidijus Žironas. Teismo vadovo pareigas laikinai eina Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Aloyzas Kruopys. Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėja apeliacinius ir kitus skundus dėl neįsiteisėjusių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardos teismų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių civilinėse ir baudžiamosiose bylose.
Pagal Konstituciją, Apeliacinio teismo pirmininką iš šio teismo teisėjų skiria prezidentas Seimo pritarimu.
