Du laureatus Laisvės premijos komisija išrinko vienbalsiai.
Pasak komisijos pirmininkės Paulės Kuzmickienės, P. Plumpa įvertintas už viso gyvenimo darbus.
„Jo laisvės kelias prasidėjo ankstyvoje jaunystėje ir tęsėsi visą gyvenimą. Laisvės kova buvo jo gyvenimo vektorius. Ateitininkas, pasipriešinimo sovietiniam režimui dalyvis, politinis kalinys, „Lietuvos katalikų bažnyčios kronikos“ talkininkas, ypatingo kuklumo ir ypatingos narsos žmogus. Ir kas svarbu, tas jos darbas nesibaigė 1990 metais, tą darbą jis tęsė“, – BNS yra sakiusi komisijos vadovė.
Kaip nurodoma Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje, P. Plumpa 1954 metais su kitais leido nelegalų leidinį „Laisvės balsas“, platino atsišaukimus, 1958 metų vasario 16 dieną ant Petrašiūnų elektrinės kamino iškėlė Lietuvos vėliavą, vėliau su kitais įkūrė organizaciją „Laisvę Lietuvai“, platino draudžiamą literatūrą, 1972–1973 metais su Sigitu Tamkevičiumi leido „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“. Už antisovietinę veiklą jis buvo suimtas, 1958–1965 ir 1973–1981 metais kalintas Mordovijos, Permės sričių lageriuose, Čistopolio kalėjime.
P. Plumpa 1992 metais ėjo Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pareigas, 1993–2001 metais buvo Vyriausybės patarėjas religijų klausimais.
Jis yra apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi 1999 metais ir Lietuvos nepriklausomybės medaliu 2000 metais.
P. Kuzmickienės teigimu, Europos Parlamentui Laisvės premija skirta už 1983 metais priimtą rezoliuciją, kurioje pasmerkta Baltijos šalių okupacija, bei po to sekusį Lietuvos nepriklausomybės siekių palaikymą.
„Europos Parlamentas reikšmingai dalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kelyje. Prisimenant 1983 metų rezoliuciją, kurioje buvo pasisakyta prieš Baltijos valstybių okupaciją, matome, kad ir tada Europos Parlamentas matė prasmę kovoti prieš okupacijas, tą daro ir dabar, matome palaikymą Ukrainai, Moldovai, Europos Parlamentą panaudojant kaip svarbų demokratijos ginklą. Šis Europos Parlamento, kaip institucijos darbas, yra nepaprastai svarbus. Matome, kad kitoms institucijoms visai kitaip sekasi. Kalbu, aišku, apie Jungtines Tautas “, – BNS sakė komisijos pirmininkė.
Be to, kitąmet Lietuva minės įstojimo į Europos Sąjungą dvidešimtmetį.
Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
Laisvės gynėjų dieną – sausio 13-ąją – laureatui įteikiama Laisvės statulėlė ir 5 tūkst. eurų.
Pernai Laisvės premijos laureatu pripažintas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Anksčiau šia premija apdovanoti Rusijos disidentas, žmogaus teisių gynėjas Sergejus Kovaliovas, Lietuvos laisvės lygos įkūrėjas, buvęs politinis kalinys Antanas Terleckas, pogrindinio leidinio „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjas, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, buvęs Lenkijos disidentas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
Premijos laureatais taip pat yra Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas, signataras Vytautas Landsbergis, disidentė vienuolė Nijolė Sadūnaitė, septyni buvę partizanai, kovoję prieš sovietų okupaciją: Jonas Čeponis, Jonas Kadžionis, Juozas Jakavonis, Bronislavas Juospaitis, Vytautas Balsys, Jonas Abukauskas, Juozas Mocius, taip pat Atgimimo metraštininkas Albinas Kentra, Baltarusijos demokratinė opozicija.
Premija skirta ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ bendradarbiams Elenai Gerardai Šiuliauskaitei, Bernadetai Mališkaitei, Jonui Borutai.
