Opozicija teigia, kad nepanaikinęs priesaiką sulaužiusio Mindaugo Basčio mandato Seimas diskreditavo save kaip instituciją, o šalį yra ištikusi parlamentinė krizė, kurią išspręsti gali tik pirmalaikiai rinkimai.
Nutarimo projektą dėl pirmalaikių rinkimų parengė visų opozicinių frakcijų seniūnai, jį savo parašais parėmė 49 parlamentarai, tarp jų ir trys valdančiųjų „valstiečių“ atstovai.
Pagal Konstituciją, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip trimis penktadaliais visų Seimo narių balsų dauguma, tai yra ne mažiau kaip 85 balsais iš 141.
Valdantieji sako, kad pirmalaikiai rinkimai nei būtini, nei iš viso įmanomi, premjeras Saulius Skvernelis iniciatyvą įvertino kaip „desperatiškus veiksmus, siekiant suskaldyti valdančiąją koaliciją“.
Pirmalaikių rinkimų idėją opozicija iškėlė, kai Seime neužteko balsų panaikinti priesaikos dėl nuslėptų ryšių su buvusiu KGB darbuotoju sulaužiusio M.Basčio mandato.
Praėjusią savaitę per slaptą balsavimą dėl apkaltos už M.Basčio mandato panaikinimą buvo 72 parlamentarai, prieš – 21 Seimo narys, 24 susilaikė, 11 biuletenių buvo negaliojantys. Mandatui panaikinti reikia ne mažiau kaip 85 balsų „už“.
Vėliau M.Bastys paskelbė pats atsisakantis Seimo nario mandato, nes nenori, jog strigtų Seimo politinis darbas.
Žlugus balsavimui, frakcijos ėmė svaidytis kaltinimais, kas dėl to kaltas: „valstiečiai“ rodė į konservatorius ir atvirkščiai.
Premjerui paskelbus, kad balsavime dalyvavę „valstiečiai“ turi įrodymus buvę už apkaltą, opozicija atkreipė dėmesį į sugadintų biuletenių skaičių, keldami versiją, kad nufotografavus biuletenį su balsu „už“ jie galėjo būti sugadinti.
Kartu opozicija biuletenių fotografavimą įvertino kaip balsavimo slaptumo pažeidimą.
Nutarimo projekte teigiama, kad taip „Seimo valdančiosios daugumos lyderiai organizavo neteisėtus slapto Seimo narių balsavimo kontrolės būdus, taip pažeidė balsavimo slaptumo ir laisvo Seimo nario mandato principus ir todėl prarado Konstitucijos suteiktą teisę atstovauti tautai“.
