Dėl apkaltos surinkti 44 parašai, iniciatoriai teigia, kad nuslėpusi savo ryšius su rusų diplomatais I.Rozova „galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką“.
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl apkaltos komisijos sudarymo.
Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą turi teisę ne mažesnė kaip ketvirtadalio, t. y. 36 Seimo narių grupė. Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją, kuri rengia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą.
Jei Seimas balsuodamas dėl komisijos išvados nusprendžia, kad toks pagrindas yra, kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.
Teikime pradėti apkaltą Seimo nariai teigia, kad „yra pakankamai pagrindo daryti išvadą, kad Seimo narė I. Rozova, siekdama gauti leidimą dirbti su slapta informacija, (...) sąmoningai mėgino nuslėpti nuo VSD pareigūnų savo ryšius su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais ir jų pobūdį“.
Šių kontaktų I.Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Patikrinimą atlikęs Valstybės saugumo departamentas (VSD) Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui rekomendavo leidimo nesuteikti.
VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
I.Rozova sako, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.
Seime jau atliekamas tyrimas dėl I.Rozovos ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimą atlieka Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas specialiosios komisijos teisėmis.
Opozicija siūlo tyrimą stabdyti, kol nebus atsakymo dėl apkaltos. Dėl to kreiptasi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją bei Teisės departamentą.
Seime I.Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.
