Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, tokiu būdu Lietuvai galbūt pavyktų išvengti Europos Komisijos baudų, kurios grėstų Lietuvai, įvedusiai naujus draudimus.
„Kitą savaitę inicijuosiu įstatymo pataisą, kad straipsnius (Alkoholio kontrolės įstatymo – BNS) skelbti netekusius galios. Po to Ūkio ministerija turi pakoreguotą projektą (...), tada šitas nuostatas pakoreguoto projekto turės apginti, notifikuoti Briuselyje, tada sutvarkytas įstatymas ateis į Seimą pavasario sesijoje. Bus praeitos visos procedūros teisingai, nepažeidžiant kitų šalių interesų“, – BNS sakė su mažųjų aludarių atstovais ketvirtadienį susitikusi D.Mikutienė.
Mažieji aludariai žadėjo reikalauti, kad Lietuva atlygintų nuostolius, kuriuos verslas patyrė dėl sausio 1 dieną įsigaliojusio draudimo prekiauti alumi didesnėje nei 1 litro taroje.
D.Mikutienė teigė, kad atšaukus prekybos ribojimus, Lietuva galėtų išvengti baudų.
„Sausio 17-18 dienomis viceministrų (ūkio ir sveikatos apsaugos – BNS) lygyje Briuselyje Lietuva turi apsiginti, kodėl būtent tokius draudimus priėmė. Jei nepagrįs, laukia didžiulės baudos. O apsiginti ir paaiškinti, kodėl Belgija į Lietuvą negali gabenti nedidelėje taroje savo alaus (stipresnio nei 7,5 proc. – BNS), bus sunku", – teigė D.Mikutienė.
Pasak jos, Europos Komisija mano, kad prekybos alumi ribojimai pažeidžia laisvą prekių judėjimą.
Žiniasklaidoje skelbta, kad Mažųjų alaus daryklų asociacija ketina kreiptis į Europos Teisingumo Teismą dėl patirtų nuostolių. Tačiau asociacijos vadovė ir Kauno alaus generalinė direktorė Lina Šileikienė BNS patikino, kad atšaukus ribojimus, teisinių priemonių nebūtų imtasi.
„Jeigu atšauks įstatymą ir susitvarkys viskas, mes nesikreipsime į teismą. Nurysime tą piliulę ir dirbsime toliau. (...) Mes vylėmės, kad įstatymas bus atšauktas, todėl investavome minimaliai, taikydamiesi prie draudimų", – BNS sakė L.Šileikienė.
Pasak jos, mažieji aludariai pritaria įstatymo nuostatai, kad prekyba stipriu alumi turi būti ribojama, tačiau neturėtų būti pažeidžiamas laisvas prekių judėjimas.
Alaus daryklos „Rinkuškiai" vienas savininkų Sigitas Kalkys pranešime spaudai teigė, kad įstatymo nuostatos buvo žinomos jau prieš metus, todėl tinkamai pasiruošti buvo galima seniai. Be to, pasak jo, kritikuoti įstatymą reikėjo prieš jį priimant. Tačiau jis sutiko, kad įstatyme palikta spragų.
„Viena didžiausių išliekančių neišspręstų problemų – kito alkoholio neribojimas. Visiškai nekreipta dėmesio į spirituotą vyną ar degtinę, tad tai tampa grįžimu į vadinamuosius "rašalo" laikus, kai kaimą girdo vynas. Kitas didelis įstatymo netobulumas – tai, jog negalima įsigyti alaus statinaitėse", – pranešime teigė S.Kalkys.
Mažų alaus daryklų asociacija pernai pavasarį kreipėsi į EK, prašydama ištirti, ar naujasis Alkoholio kontrolės įstatymas atitinka Europos teisę. Spalį asociacija gavo EK raštą, kuriame nurodyta, jog įstatymu pažeidžiama laisvų prekių judėjimo nuostata.
EK taip pat atkreipė dėmesį, kad apie ketinimus keisti Alkoholio kontrolės įstatymą buvo privaloma pranešti Komisijai, kadangi pataisos liečia ir kitų valstybių ES valstybių eksportą į Lietuvą, tačiau apie jį nebuvo informuota.
2011 metų gruodį priimtas įstatymas numato, kad nuo šių metų sausio draudžiama alų, sidrą, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, alkoholinius kokteilius pilstyti į didesnius nei 1 litro plastmasinius butelius bei prekiauti silpnaisiais alkoholiniais gėrimais, stipresniais nei 7,5 procento.
Mažųjų aludarių asociacijai priklauso „Kauno alus", „Astravo alus" (buvęs "Ponoras"), „Biržų alus", „Lokio" bravoras ir „Vilkmergės alus".
