Jei bus tai nustatyta, parlamentarams gali tekti balsuoti iš naujo. Beveik aštuonerius metus rengtas įstatymo projektas net gali būti sugrąžintas į pradinę svarstymo stadiją.
Į etikos sargus kreipėsi Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Algimantas Salamakinas.
Seimui gegužės pradžioje neužteko balsų nei patvirtinti neseniai priimtų Medžioklės įstatymo pataisų, nei priimti prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, todėl liko galioti senasis Medžioklės įstatymas.
Už įstatymo priėmimą be pakeitimų balsavo 67 Seimo nariai, tiek pat balsų buvo ir už jo priėmimą su prezidentės pasiūlytais pakeitimais.
Pagal Seimo statutą, priimti ar atmesti vetuotą įstatymą būtinas ne mažiau kaip 71 Seimo nario balsas arba dalyvavimas balsuojant. Tuo metu nė vienas konservatorius ir liberalas nesiregistravo balsuoti, o valdančios koalicijos narių balsų neužteko sprendimui priimti.
Prezidentė pataisas vetavo dėl Konstitucijos ir Seimo statuto pažeidimų – ji suabejojo dėl pakeitimų priėmimo teisėtumo. Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad balsuojant vienas Seimo narys balsavo už kitą – tai irgi yra pažeidimas.
Medžioklės įstatymo pataisos be apribojimų leido medžiotojų būrelių nariais tapti privačios žemės sklypo savininkams, kurie medžioklės plote turi daugiau nei 100 hektarų miško arba dirbamos žemės. Tokie nauji nariai į medžiotojų būrelius būtų priimami per mėnesį.
Vieno medžioklės ploto dydis negalėtų būti mažesnis negu 1 tūkst. hektarų.
