Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pasirašė potvarkį, kuriuo įgaliojo G.Kaminską atstovauti Seimui ir ginti jo priimtą nutarimą dėl R.Pakso pilietinių ir politinių teisių.
Paprastai Seimui KT atstovauja patys Seimo nariai arba parlamento kanceliarijos darbuotojai. Pašaliniams asmenims ginti Seimo poziciją pavedama itin retai.
Pašaliniams asmenims ginti Seimo poziciją pavedama itin retai.
Parlamento vadovė BNS sakė taip pasielgusi, nes sulaukusi tokios rekomendacijos. Anot jos, Seimo teisininkai į politines bylas nesiunčiami.
„Paprastai politikai turi eiti ir atstovauti. Čia daugiau politiniai dalykai, Teisės departamentas daugiau dėl teisinių dalykų atstovauja“, – sakė ji.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovas parlamentaras Petras Gražulis BNS tvirtino, kad Seimo nariai šiuo atveju į KT neina, nes toje byloje reikia daug teisinių žinių.
„G.Kaminskas labiausiai įsigilinęs į tą istoriją, jis tikrai daug geriau atstovaus nei Seimo nariai“, – sakė P.Gražulis.
Anot „tvarkiečio“, advokatas G.Kaminskas taip pat dalyvavo Seimo komisijos, kurios išvados apskųstos KT, darbe, anksčiau jis yra rengęs R.Pakso kreipimąsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Seimas pernai gruodžio pabaigoje valdančiųjų balsais patvirtino „tvarkiečio“ Kęsto Komskio vadovautos laikinosios komisijos išvadas, kad kaltinimai R.Paksui dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui yra nepagrįsti, o „komisija laikosi nuomonės, kad prezidento nušalinimas buvo politinis sprendimas, kuris gali būti panaikintas kitu politiniu sprendimu paaiškėjus naujoms aplinkybėms“.
29 opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai šiemet kovą kreipėsi į KT dėl Seimo bandymo reabilituoti per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintą „Tvarkos ir teisingumo“ lyderį.
Jose taip pat teigiama, jog „esama požymių, kad kai kurie Konstitucinio Teismo sprendimai galbūt yra veikiami politinių grupių interesų ar asmenų įtakos“, o Konstitucinis Teismas esą turi pareigą persvarstyti savo priimtus nutarimus, kurių nuostatos neatitinka Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto.
Be to, komisija yra parengusi Seimo statuto pataisą, kad paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms Seimo specialiosios komisijos siūlymu ar paties Seimo sprendimu galima būtų atšaukti apkaltą asmeniui, kuriam ji įvykdyta, t. y. įvykdyti visišką asmens reabilitaciją. Pagal jas, Seimas R.Pakso pilietines ir politines teises galėtų atkurti Seimo nutarimu, trijų penktadalių Seimo narių balsų dauguma.
29 opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai šiemet kovą kreipėsi į KT dėl Seimo bandymo reabilituoti per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintą „Tvarkos ir teisingumo“ lyderį.
Pasak kreipimosi į KT autorių, šios išvados nesuderinamos su oficialiąja konstitucine apkaltos doktrina, pagal kurią nustatytos skirtingos Seimo ir Konstitucinio Teismo funkcijos apkaltos procese, taip pat skirtingoms institucijoms suteikti skirtingi įgaliojimai. Konservatorių teigimu, Seimas bando įtvirtinti taisyklę, kad konstitucinės apkaltos procedūros reglamentavimas būtų vykdomas ne Konstitucijos keitimu, kaip yra nustatęs KT, bet Seimo nutarimais.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot KT, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją. Ligšioliniai Seimo bandymai pakeisti Konstituciją šiuo klausimu buvo nesėkmingi.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metų sausio 6 dieną konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. KT pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui J.Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę. Tų pačių metų gegužę parlamentas priėmė rinkimų įstatymų pataisą su nuostata, kad sulaužęs konstitucinę priesaiką asmuo daugiau niekada negali eiti pareigų, susijusių su šios priesaikos davimu.
