Seimui pristatyta E.Šileikio kandidatūra, nors politikų lauktų reikiamų pažymų jis nepateikė

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas frakcijos vardu prašė išbraukti klausimą dėl E.Šileikio kandidatūros į LAT teisėjus iš plenarinio posėdžio darbotvarkės.

Tačiau tai nebuvo padaryta, nes pagal Seimo statutą, prezidentui kreipusis, klausimas turėjo būti svarstomas.

E.Šileikio kandidatūrą Seime pristačiusi G.Nausėdos vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė minėjo jo profesinę patirtį.

Anot jos, jis – vienas ryškiausių Lietuvos konstitucionalistų, ugdęs ne vieną teisininkų kartą.

Prezidento nuomone, teisininko patirtis praturtins LAT.

E.Šileikis sakė, kad jam tenka didžiulė atsakomybė ir garbė antrą kartą gyvenime kalbėti ypatingoje – Seimo – tribūnoje.

Teisininkas minėjo, kad įstatymai įpareigoja LAT koncentruotis ne į konkretų civilinį ginčą, kaip faktinių aplinkybių visumą, bet į visus panašius ginčus, t. y. teisės klausimus.

Todėl jis mano, kad per 9 metus Konstituciniame Teisme sukauptas patyrimas leistų jam produktyviai paįvairinti ir galbūt konceptualiai praturtinti LAT teisėjų diskusijas būtent teisės klausimais.

Anot E.Šileikio, Lietuvos teisė vis labiau įgauna bendrosios teisės bruožus, konstitucinė dimensija, kaip ir Europos Sąjungos teisės dimensija, yra ir civilinė teisė.

Taip pat konstitucinionalistas Seimo posėdyje minėjo savo patirtį teisės srityje.

Seimo narė Agnė Širinskienė kandidato klausė apie spekuliacijas dėl to, esą jis neturi Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos, leidžiančios dirbti su įslaptinta informacija, kurios, anot jos, kitiems kandidatams nebuvo reikalingos.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Agnė Širinskienė

„Unikali situacija. Jau virš mano teisinio protavimo akiračio, bet aš, aišku, turiu atsakyti rimtai“, – kalbėjo E.Šileikis.

Jis aiškino, kad yra net du Konstitucinio Teismo nutarimai, kuriuose aiškiai pasakyta, jog ydingas tas įstatymas, kuris pažodžiui neįtvirtina, kad teisėjams teisės dirbti su informacija, turinčia valstybės paslaptį, kyla iš Konstitucijos, o ne iš įstatymo ar VSD išduoto leidimo.

„Dabar klausiu: jeigu yra priemonė, jeigu aš būčiau pretendentas, tai kam pretendentui gauti tokį dokumentą, jeigu paskyrus teisėją tu jį gali suplėšyti, nes tavo teisės gimsta iš Konstitucijos, o ne iš dokumento.

Ir čia yra Europos lygmeniu unikali situacija, kad Lietuvoje dalis teisėjų yra išsiėmę tuos leidimus, kiti – vadovaujasi profesoriaus E.Kūrio suformuota doktrina“, – sakė teisininkas, kartu pabrėžęs, kad yra kandidatas, o ne pretendentas, kuriam nereikia to, ko reikia pretendentui į apylinkės teismo teisėjus.

Konservatorius Kęstutis Masiulis vis dėlto stebėjosi, kad LAT teisėju pretenduojantis tapti E.Šileikis atsisako gauti VSD pažymą dėl darbo su įslaptinta informacija.

„Darbietis“ Vytautas Gapšys teiravosi, ar prasmę turi sveikatos pažymos, ar tai – jau atgyvena, kuri turi būti panaikinta.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Vytautas Gapšys

Pagal įstatymą, E.Šileikio teigimu, visi paskirti teisėjai turi reguliariai tikrintis sveikatą.

Jo nuomone, statutinius pareigūnus tikrinanti poliklinika negali būti vienintele įstatyme įgaliota tikrinti visų teisėjų sveikatą.

„Kodėl Vinco Grybo gatvėje veikiančioje privačioje klinikoje, kur aš lankausi, kur mano pažyma, – prašau, tikrinkite, kuo aš sergu, – nėra įrodymas, kad mano sveikata visai normali ir nėra tuk tuk tuk.

Bet aš, aišku, jeigu būčiau paskirtas teisėju, eisiu į buvusią VRM, kaip sakau, sukarintą polikliniką“, – nurodė kandidatas į LAT teisėjus.

Parlamentaras V.Bakas priminė, kad E.Šileikio sąsajas su „MG grupės“ – teisininkas rašė pastabas bendrovės ginče.

Pateikimas planuotas prieš mėnesį

E.Šileikio kandidatūros į LAT teisėjus pateikimas Seime buvo planuotas balandžio viduryje.

Tačiau šis klausimas plenarinio posėdžio dieną buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės.

Pasak valdančiųjų, E.Šileikio kandidatūros pateikimas buvo atidėtas, nes jis neturėjo sveikatos pažymos ir leidimo dirbti su slapta informacija.

Prezidentūra tikino, jog šie dokumentai kandidatui nebūtini.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Seime

Pagal Lietuvos teismų įstatymą, pretendentų į teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant pretendentų į teisėjus egzaminą.

Taip pat teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.

Numatyta, kad sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą.

„Siekdama nustatyti, ar pretendentas į teisėjus atitinka reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą prašydama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka ir terminais patikrinti asmens kandidatūrą“, – nurodoma Lietuvos teismų įstatyme.

Pasak Nacionalinė teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėjos Rūtos Andriuškaitės, atsižvelgdama į tai, kad Teisėjų taryba kovo 25 dieną patarė prezidentui teikti Seimui skirti E.Šileikį LAT teisėju, jam kovo 29-ąją el. paštu buvo išsiųsta siuntimo tikrintis sveikatą kopija ir paprašyta nedelsiant pasitikrinti sveikatą sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre ir Nacionalinei teismų administracijai pateikti sveikatos pažymėjimą (originalą).

„Taip pat paprašė teisės aktų nustatyta tvarka užpildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos formos klausimyną dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ir jį pateikti Valstybės saugumo departamentui. Informacijos Nacionalinė teismų administracija iš pretendento nėra gavusi“, – teigė R.Andriuškaitė.

Neseniai paaiškėjo, jog prezidento pasirinktas kandidatas į LAT teisėjus rašė pastabas „MG grupės“ ginče su Seimo nariu Vytautu Baku. Apie tai pranešė LRT.

LRT žiniomis, E.Šileikis pastabas rašė ir „MG grupės“ vadovui Dariui Mockui, prieš dvejus metus su žmona besikreipusiam į Konstitucinį Teismą dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatymo atitikties Konstitucijai.