Nutarimo projekte, kurį parlamentarams pristatė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, numatyta, kad kitąmet NATO greitojo reagavimo pajėgose budės iki 507 karių, o 2018 metais – ne daugiau kaip 455 kariai. Ateinančiais metais šioms pajėgoms Lietuva ketina skirti vienetus iš Karinių jūrų pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Sausumos pajėgų, taip pat logistus ir karo policininkus.
Šiais metais NATO greitojo reagavimo pajėgose budi pėstininkų kuopa ir jai priskirti paramos elementai. Iš viso pajėgoms šiuo metu priskirta apie 200 karių.
Seimui taip pat pateikta spręsti dėl Lietuvos indėlio pernai įsteigtose Jungtinėse ekspedicinėse pajėgose, kurioms vadovauja Didžioji Britanija ir prie kurių prisideda septynios NATO šalys. Parlamentui pasiūlyta, kad šiose pajėgose budėtų iki 200 Lietuvos karių iš Sausumos pajėgų ir Logistikos valdybos.
Pilną operacinį pajėgumą Jungtinės ekspedicinės pajėgos, planuojama, pasieks 2018 metais.
Tuo metu NATO greitojo reagavimo pajėgos įsteigtos 2014 metais, jas sudaro keliasdešimt tūkstančių karių.
