Dokumentą per Seimo posėdį pristačiusi premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad jis buvo kuriamas kitaip nei pirmtakai, siekiant kuo platesnio visuomenės įsitraukimo.
„Negaliu savintis šito dokumento, negaliu sakyti, kad jis Vyriausybės paruoštas, nors ji teikia, bet pats procesas buvo organizuotas per visai kitokį principą – buvo sukurta Valstybės pažangos taryba, joje buvo speciali koordinacinė grupė, kuri labiausiai prisidėjo prie pačios vizijos turinio“, – sakė premjerė.
Pasak jos, buvo siekiama, kad nuo pat pradžių strategijos rengimas būtų kiek įmanoma atviras, įtraukiantis ir paremtas bendra kūryba, dalyvauti rengiant dokumentą buvo kviečiamos organizacijos, pavieniai ekspertai, o iš viso jį rengiant prisidėjo apie 2500 žmonių.
Seimo Ateities komiteto vadovas Raimundas Lopata teigė, kad dokumentas remiasi prielaida, jog ateities negalima numatyti, bet galima įvertinti galimus jos raidos scenarijus ir kreipti valstybės ir visuomenės raidą pageidaujama linkme.
Agnė Širinskienė kritikavo dokumentą cituodama vieną iš jame nurodytų galimų ateities scenarijų ir keldama klausimą, ar tokios valstybės norima ateityje.
„Aš noriu pacituoti vieną to šedevro sakinį, kuris apibūdina išsilavinusios ir demokratiškos Lietuvos viziją, citatos pradžia :„Įteisinta eutanazija, LGBT šeimos ir galimybės įsivaikinti, be to, šioje visuomenėje darniai sugyvena žmonės ir robotai, pastarieji turi ir tam tikras žmogaus teises“. Tai mes taip suprantame išsilavinusių žmonių Lietuvą (...) su senukų žudymu eutanazijos būdu ir robotams suteiktomis teisėmis. Toks labai retorinis klausimas, ar mes tokios valstybės norime ateityje“, – sakė A. Širinskienė.
Strategijoje pateikiami keturi hipotetiniai Lietuvos ateities scenarijai, viename jų yra įvardytas tokia padėtis: „Įteisinta eutanazija, LGBT+ šeimos ir jų galimybės įsivaikinti. Be to, šioje visuomenėje darniai sugyvena žmonės ir robotai (pastarieji turi ir tam tikras žmogaus teises)“.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė replikavo, kad tai iš konteksto ištrauktas sakinys ir jokių panašaus pobūdžio rekomendacijų Lietuvos ateities vizijoje nėra.
Už nutarimo projektą dėl „Lietuva 2050“ balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo du ir susilaikė 14 parlamentarų. Toliau Seime strategiją svarstys visi Seimo komitetai.
Daugiau nei metus rengtame dokumente kertiniais šalies ateities elementais įvardijama kultūra, gamtinė aplinka, technologijų ir inovacijų plėtra, vizijos šūkis – „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“.
Lietuva vizijoje nurodoma kaip pavyzdys sau ir kitoms šalims, kuriančių ir išsilavinusių žmonių visuomenė, kuri yra įsipareigojusi savo šaliai per norą joje gyventi ir norą saugoti jos gamtą, kultūrą, vertybes bei teritoriją.
Norima, kad Lietuva 2050 metais būtų matoma kaip atspari ir klestinti valstybė, kurios žmonės – pilietiški, kūrybiški, tausojantys gamtą ir gyvenantys prasmingą gyvenimą valstybėje su stipria demokratine politine kultūra.
Vyriausybė nurodo, kad pasiekus tikslą Lietuva „kurs ir eksportuos pasaulinio lygio žinias bei inovacijas, bus atspari ir įtakinga tarptautinės sistemos veikėja, pasirengusi visuotinei gynybai, o kartu šalyje bus galima greitai pasiekti tai, ko reikia žmogaus gerovei“.
„Lietuva 2050“ bus įgyvendinama per Nacionalinį pažangos planą, sudarytą dešimtmečiui. Lietuvos ateities viziją „Lietuva 2050“ pakeis šiuo metu galiojančią valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2030“.
Kaip nurodė Vyriausybė, Lietuvos ateities vizijos įgyvendinimas yra finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Vasario mėnesio pabaigos duomenimis, vizijos rengimui išleista apie 455 tūkst. eurų.
