Naujos redakcijos įstatymo projektą parengusi Kultūros ministerija sako, kad pakeitimai reikalingi, norint užtikrinti dainų švenčių tradiciją palaikančių mėgėjų meno kolektyvų finansavimą, išsamiau reglamentuoti švenčių organizavimą, atsakingas institucijas ir jų funkcijas.
„Šiuo metu galiojančiame Dainų švenčių įstatyme yra apibrėžtos valstybės institucijų, užtikrinančių dainų švenčių tradicijos išsaugojimą kompetencijos, tačiau nėra pakankamai apibrėžtos jų funkcijos“, – teigiama projektą lydinčiame rašte.
Tarp institucijų, kurios dalyvautų rengiant dainų šventes, taip pat siūloma įtraukti Užsienio reikalų ministeriją ryšiams su užsienio lietuvių meno kolektyvais, aukštąsias mokyklas, kurios sudaro sąlygas meno kolektyvų veiklai bei dalyvavimui Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventėje „Gaudeamus“ bei kitose dainų šventėse.
Kultūros ministerija teigia, jog peržiūrėti 2007 metais priimtą Dainų švenčių įstatymą reikia, kad jis labiau atitiktų šių dienų realijas ir aktualijas.
Anot jos, naujasis įstatymas daugiau dėmesio skirtų mėgėjų meno kolektyvams: būtų įteisintas jų aprūpinimas tautiniais, istoriniais kostiumais ir muzikos instrumentais, kolektyvams būtų suteikiamos kategorijos, jie skatinami.
Artimiausią Lietuvos dainų šventę planuojama surengti 2024 metais. Ji buvo nukelta dėl koronaviruso ribojimų pakeitus dainų švenčių kalendorių. Moksleivių dainų šventę planuojama surengti 2026 metais.
Lietuvos dainų šventės paprastai rengiamos kas ketverius metus liepos mėnesio pradžioje. Jose dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkst. dalyvių.
Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse 2003 metais įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
