Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seimo ir Vyriausybės nariams skirtoje peticijoje „Užtikrinkime saugią vaikystę kiekvienam vaikui!“ reikalaujama aiškiai priimti teisės aktą, kuris apibrėžtų ir draustų fizinį, psichologinį, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą. Ypač svarbu, kad vienareikšmiškai būtų uždraustos fizinės bausmės. Nevyriausybinių organizacijų koalicija „Už vaiko teises“ siekia ne bausti suaugusiuosius, bet stabdyti smurto apraiškas dar prieš joms prasidedant.
Apibrėžimai nesako, jog nebegalima vaikų disciplinuoti ir auklėti pagal šeimos įsitikinimus. Auklėti ir ugdyti būtina, tačiau ne žalingais būdais, – kalba specialistė.
„Paramos vaikams centro“ direktorė Aušra Kurienė mano, kad aiškus bet kokio smurto prieš vaikus draudimas skatina tėvus ieškoti kitokių, saugių priemonių ugdyti vaikus. „Apibrėžimai nesako, jog nebegalima vaikų disciplinuoti ir auklėti pagal šeimos įsitikinimus. Auklėti ir ugdyti būtina, tačiau ne žalingais būdais“, – kalba specialistė.
Laidų vedėja ir kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson įsitikinusi, kad smurtas nėra tinkama konfliktų sprendimo priemonė. „Jei vis dar galvojat, kad neužplojęs per užpakalį neišvarysi iš vaiko ožių, pabandykit tą pačią situaciją perkelti į suaugusių pasaulį. Nesutampa derybose nuomonės ir plojam užsispyrusiam verslo partneriui per užpakalį, nepatinka kolegos reakcija, vėl auklėjam, paleisdami į darbą rankas. Tikriausiai suaugusių pasaulyje taip elgdamiesi būtumėm vadinami gangsteriais ir greit uždaryti į vienutę, o vaikų pasaulyje kažkodėl dar daug kas galvoja, kad taip elgiasi gero linkintys tėvai. Mano nuomone, taip kaip suaugusių, taip ir vaikų pasaulyje muštynėmis neturėtų būti sprendžiama nei viena problema“, – savo poziciją iliustruoja ji.
Vaiko teisių srityje dirbančios organizacijos siekia, kad šeimoms būtų užtikrinama reikiama pagalba, o specialistams – įgūdžiai laiku atpažinti ir įvertinti smurto prieš vaikus riziką.
Šeimoms reikia efektyvių ir prieinamų paslaugų, tikslingų prevencinių priemonių – mokymų tėvams, psichologinių ir socialinių konsultacijų, savipagalbos grupių bei pagalbos namuose. Peticijos rengėjai įsitikinę, kad palankiausia aplinka vaikui augti yra jo biologinė šeima, tad jo paėmimas iš namų laikomas kraštutine apsaugos priemone. Nepriežiūros įvardijimas ir uždraudimas nereiškia, kad skurdžiai gyvenantys, bet savo vaikais besirūpinantys tėvai neteks teisės jų toliau auklėti ir auginti.
Pataisų priešininkai teigia, kad smurtas prieš vaikus jau uždraustas, tad papildomas reguliavimas nėra būtinas. Tačiau LR baudžiamajame kodekse įtvirtintos nuostatos kalba tik apie kraštutinius atvejus, tokius kaip fizinio skausmo sukėlimas ir sveikatos sutrikdymas.
Keturių rūšių smurtas prieš vaikus išskiriamas tokiuose tarptautiniuose dokumentuose kaip Jungtinių Tautų (JT) vaiko teisių konvencija, Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos rekomendacijos. Lietuva, ratifikavusi JT vaiko teisių konvenciją, įsipareigojo laikytis joje išdėstytų nuostatų, tačiau iki pat šiol smurtas prieš vaikus įstatymiškai nėra uždraustas.
