Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) nariai konservatorius Stasys Šedbaras bei socialdemokratas Julius Sabatauskas BNS teigė anksčiau bendravę su N.Meilučiu ir susidarę sistemą išmanančio žmogaus įspūdį, tuo metu TTK narys liberalas Vitalijus Gailius abejojo jo kompetencija baudžiamojo persekiojimo srityje.
TTK taip pat priklausantis „darbietis“ Vytautas Gapšys bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis kol kas nuo vertinimų susilaiko aiškindami, kad iki šiol su N.Meilučiu susidūrę nebuvo.
V.Gailius pabrėžia, kad N.Meilučio biografija rodo, jog jis geriau išmano civilinę, o ne baudžiamąją teisę.
„Man nežinoma šito žmogaus kompetencija, man nežinomos jo žinios. Kiek matau iš jo karjeros, jis civilinės teisės srityje daugiau dirbo, tačiau prokuratūros sistemoje baudžiamasis persekiojimas yra svarbiausia sritis, todėl turbūt reikės gilinti žinias“, – BNS sakė liberalas.
V.Gailius taip pat teigė, kad jam nerimą kelia, jog kandidatas gali neturėti plataus prokurorų bendruomenės palaikymo.
„Viešojoje erdvėje skelbiama, kad tai prokurorų profesinės sąjungos vadovų nuomonė, klausimas, ar jinai suderinta (...). Sprendžiant tas problemas, kurios yra prokuratūroje, kritinę situaciją, iš tikrųjų be prokurorų bendruomenės palaikymo bus labai sunku. Reikėtų pašalinti bet kokias abejones, kad jau skyrimo etape atsiranda prokurorų bendruomenės pasipriešinimas“, – kalbėjo V.Gailius.
J.Sabatauskas: palaikymą N.Meilutis turi
TTK pirmininkas J.Sabatauskas savo ruožtu mano, kad prokurorų bendruomenė jį priimtų palankiai.
„Jis turi profesinės sąjungos palaikymą, tai čia jau yra labai didelis pliusas, vadinasi, jau tam tikra dalis prokuratūros jį pripažįsta“, – sakė socialdemokratas.
Kartu jis tvirtino manantis, kad „toks žmogus tikrai galėtų būti prokuratūros sistemos vadovu“, ir sakė neturintis informacijos, kuri trukdytų palaikyti jo kandidatūrą.
„Aš jį pažįstu tik kiek teko susitikti darbo klausimais – pažįstu jį kaip teisėją, kaip Teisėjų tarybos narį. Žiūrint į jo profesinę patirtį, matyti, kad patirtis tikrai yra: dirbęs ir apylinkės teismo teisėju, ir apylinkės teismo pirmininku, prieš tai dar dirbo ikiteisminio tyrimo institucijose. Taigi, tikrai ikiteisminio tyrimo situacijoje turėtų nusimanyti“, – teigė J.Sabatauskas.
Teisėjo skyrimas bus naudingas sistemai?
S.Šedbaras, be kita ko, atkreipė dėmesį, kad teisėjo, o ne prokuroro skyrimas į generalinio prokuroro pareigas gali būti naudingas sistemai.
„Žinoma, būtų geriau, kad prokuroro patirties būtų, bet teisėjo darbas ir prokuroro darbas – glaudžiai susipynę: teisėjai vertina, ypač baudžiamosiose bylose, tai, ką ikiteisminis tyrimas, kontroliuojamas prokuroro, atneša į teismą. Tai gal čia bus kaip pliusas iš šalies pažvelgti į sistemą: į prokurorų darbą, į ikiteisminį tyrimą, į valstybinio kaltinimo palaikymą. Jau yra tokių pavyzdžių buvę, kada iš teismų ateidavo į prokuratūrą, ir nesakyčiau, kad blogai buvo dirbama. Garliavos skandalas, žinoma, padarė savo, bet ne dėl asmeninių trūkumų, o dėl sistemos veiklos trūkumų. Tai aš manau, kad žvilgsnis iš šalies tikrai nepakenks prokuratūrai“, – teigė konservatorius.
„Mes esame keliuose bendruose renginiuose dalyvavę, jis man paliko tikrai dalykiško, nearogantiško, suprantančio savo darbą žmogaus įspūdį. Daugiau, išsamiau aš nepažįstu, kalbėsimės dar frakcijoje ir komitete, bet kol kas aš galiu atsiliepti tiktai teigiamai“, – taip pat sakė jis.
