Į KT kreiptasi dėl Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, kad atskirose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus. Toks reglamentavimas įtvirtintas 2002 metais.
Kreipimąsi parėmė daugiau kaip 40 Seimo narių, pranešė iniciatorius.
„Apygardos suskirstytos 1992 metais ir nuo to laiko nebuvo jokių esminių reformų, nors įvyko didelių demografinių pasikeitimų. Šiuo metu miestų, ypač Vilniaus, rinkimų apygardų rinkėjų skaičius yra gerokai aukštesnis nei vidutinis. Širvintų–Vilniaus 120 proc., Karoliniškių 118 proc., Justiniškių 118 proc., Vilniaus–Trakų 118 proc., Vilniaus–Šalčininkų 117 proc., Naujosios Vilnios 117 proc.“, – argumentuoja K.Masiulis.
Neturėtų viršyti 10 proc.
Parlamentaras pažymi, kad ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras rekomenduoja, jog nuokrypis tarp apygardų rinkėjų skaičiaus neturi viršyti 10 proc. nuo vidurkio.
Esminiai siūlomi pokyčiai susiję su didžiaisiais miestais – Vilniui pasiūlyta pridėti dvi apygardas, tuo metu iš Kauno ir Šiaulių atimti po vieną.
„Vienose apygardose tą patį Seimo narį renka 43 tūkst. rinkėjų, kitose 29 tūkst. Ar tai demokratiška? Rinkėjo balsas didelėse apygardose yra nuvertintas ir lemia 1,5 karto mažiau nei mažose. Taip Vilniaus rinkėjai netenka keturių savo Seimo narių ir tas atotrūkis vis didėja“, – pažymi konservatorius.
Vyriausioji rinkimų komisija dar 2013 metais yra parengusi projektą, kaip suvienodinti dėl demografinių priežasčių smarkiai pakitusį rinkėjų skaičių, tačiau sprendimas iki šiol nepriimtas. Esminiai siūlomi pokyčiai susiję su didžiaisiais miestais – Vilniui pasiūlyta pridėti dvi apygardas, tuo metu iš Kauno ir Šiaulių atimti po vieną.
Šiuo metu didžiausia yra sostinės Naujamiesčio apygarda, turinti per 50 tūkst. rinkėjų, mažiausios regionuose turi po 28-29 tūkst. rinkėjų.
