„Kai apie tai visai nebuvo kalbėta nei komitete, nei Seimo posėdyje, natūralu, kad daugelis Seimo narių ir nepastebėjo to išbraukimo. (...) Kad komitetas gali nieko nesakęs kažką pakeisti, išbraukti, man neužteko fantazijos patikrinti, ar jie kažko slapta nepakeitė“, – penktadienį BNS sakė konservatorius Jurgis Razma.
Jo ir dar keturių parlamentarų pataisą svarstęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK) ne tik užkirto kelią valstybės ir savivaldybių įstaigoms (išskyrus švietimo) būti viešosios informacijos rengėjais ir dalyviais, bet tokią galimybę atvėrė politinėms partijoms. Šią pataisą penktadienį vetavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, tvirtindama, kad ji suteikia galimybę politinėms partijoms valdyti žiniasklaidą ir ja manipuliuoti.
Dabar savo veiklai viešinti partijos gali leisti tik neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius ir turėti interneto svetaines, skirtas informuoti apie partijos veiklą.
Dabar savo veiklai viešinti partijos gali leisti tik neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius ir turėti interneto svetaines, skirtas informuoti apie partijos veiklą.
ŠMKK posėdyje birželio pradžioje dalyvavę komiteto nariai BNS sakė, kad svarstant projektą apie partijas neužsiminta nė žodžiu.
„Apie partijas nebuvo nė kalbos. Vienintelį pasiūlymą – dėl savivaldybių įstaigų – svarstėme“, – penktadienį BNS sakė tą dieną komiteto posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Edvardas Žakaris.
„Nebuvo diskusijos. Manau, kad buvo tiesiog tyliai neakcentuojant, nemotyvuojant pasiūlyta ir, deja, tarp daugelio kitų galbūt rezonansinių klausimų tas nepasirodė, kad užkliūtų. Dabar reikės taisyti, man klausimų nekyla“, – teigė kitas komitetas narys liberalas Gintaras Steponavičius.
„Esu lankanti komiteto posėdžius, kaip ir plenarinius, – nei atskiros diskusijos, nei atskirų pastebėjimų šiuo klausimu nebuvo“, – BNS teigė Mišrios Seimo narių grupės narė Rima Baškienė.
BNS kalbinti komiteto nariai prisiminė, kad svarstytas vienintelis siūlymas, kaip sutramdyti savivaldybes, kad jos per savo įsteigtas įstaigas, įmones nekurtų laikraščių, jų nefinansuotų.
„Įstatymas keistas dėl to, kad tokioms savivaldybės, kaip Druskininkai, būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti valdžia. Tikrai negalėčiau pasakyti, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu momentu, kieno iniciatyva tai padaryta (išbrauktos partijos – BNS)“, – teigė G.Steponavičius.
ŠMKK pirmininkas „darbietis“ Raimundas Paliukas pripažino, kad „gilios“ diskusijos dėl partijų galimybės turėti savo žiniasklaidos priemonių nebūta, tačiau jos iš Visuomenės informavimo įstatymo išbrauktos sąmoningai, atsižvelgus į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pataisas.
„Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba atkreipė dėmesį – jeigu paliekame politines partijas, kaip yra dabar galiojančiame įstatyme, išeina kolizija su Politinių partijų įstatymo nuostatomis, kad politinės partijos turi teisę nekliudomai raštu, žodžiu, kitais būdais skleisti informaciją apie savo veiklą, propaguoti partijos idėjas, tikslus ir programą. Įstatyme taip pat numatyta, kad jos turi teisę steigti visuomenės informavimo priemones ir jomis naudotis. Priešprieša išeina tarp dviejų įstatymų“, – tvirtino R.Paliukas.
Jo teigimu, dabartinis draudimas partijoms turėti savo žiniasklaidos priemonių neatitinka ir tarptautinės praktikos.
„Žiūrint į tarptautinę praktiką, žinome, kad pasalyje yra visuomenės informavimo priemonių dešinių, kairių pažiūrų, ultra, centristinės pakraipos. Manyčiau, kad tam tikra prasme (draudimas partijoms – BNS) irgi būtų nuomonių reiškimo ribojimas. Suprantu, kad tą, ką mes patvirtinome, jog valstybės ir savivaldybių institucijos, bankai negali turėti savo priemonių, čia yra labai teisinga“, – svarstė politikas.
Ar verta keisti – abejojo
Tuo metu kiti parlamentarai abejojo, ar verta keisti dabar galiojančią tvarką, kad partijos negali būti žiniasklaidos priemonių savininkai.
„Kad partijos neleistų laikraščių, tikrai tą draudimą reikia palikti. (...) Pritariu prezidentės vetavimui. Gerai, kad prezidentė ir jos komanda atidžiai peržiūri Seimo priimamus įstatymus“, – sakė J.Razma.
G.Steponavičiaus teigimu, partijoms padaryti išimtį būtų nekorektiška.
„Partijų atžvilgiu aš nematau dabar problemų (...) Valstiečių ir žaliųjų sąjunga retkarčiais leidžia laikraštį „Už žemę ir žmogų“, jis dalijamas visos Lietuvos mastu. Sąjunga atsakinga už tai, kas ten parašyta. Tai yra aktualijos, kurios svarbios tos partijos atstovams pasakyti, kalbėti apie Europos Parlamento, Seimo, savivaldybių darbą. Manau, kad tokie laikraščiai niekam nieko blogo nedaro“, – BNS sakė R.Baškienė.
Vetavo prezidentė
Seimas birželį įstatymo nuostatą, kad viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais, valdytojais negali būti valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas, bankai, politinės partijos, pakeitė į naują.
Joje numatyta, jog viešosios informacijos rengėjais, jų dalyviais, valdytojais negali būti bankai ir jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, savivaldybė. Išimtis palikta mokslo ir studijų institucijoms bei švietimo įstaigoms. Politinės partijos iš šio sąrašo išbrauktos.
Už šį projektą balsavo visų Seimo frakcijų atstovai, susilaikė tik dalis Socialdemokratų partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narių.
Pataisą vetavusi prezidentė siūlė palikti draudimą partijoms valdyti žiniasklaidos priemones.
