Siūloma, kad šeimynoje augančių ir globojamų vaikų iš gretimo rajono išlaikymą finansuotų ta savivaldybė, kuri nustatė vaikui globą šeimynoje.
Taip pat siekiama įteisinti, kad šeimynos nariui (dalyviui) būtų užtikrintos pajamos, kai šeimynoje sumažėja vaikų skaičius, pavyzdžiui, sulaukia pilnametystės, grįžta į biologinę šeimą ar yra įvaikinamas šeimoje.
Seimo nario Donato Jankausko, kartu su kitais parlamentarais pateikusio šiuos siūlymus, teigimu, praėjusiais metais įsigaliojusiame Šeimynų įstatyme buvo įteisintas vienos kartos vaikų užauginimo principas.
„Visgi šeimyna turėtų veikti ir tuomet, kai joje dėl natūralių priežasčių, pavyzdžiui, globotiems vaikams sulaukus pilnametystės, sumažėja nustatytas vaikų skaičius šeimynoje. Todėl, siekiant, kad tokiais atvejais šeimynai nereikėtų nutraukti veiklos, o likusiems vaikams keliauti į globos įstaigas ar kitas šeimynas, mes siūlome, jog savivaldybei, kurios teritorijoje šeimyna yra registruota, būtų sudarytos galimybės finansuoti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų skirtumą iki Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintoje Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatyto minimalaus šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydžio“, – tvirtino parlamentaras D.Jankauskas.
Kitaip tariant, tokie pakeitimai siūlomi siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šeimynoms veikti, nenutraukiant veiklos, kad ir laikinai, vien dėl to, kad sumažėjo globojamų vaikų skaičius. Žinoma, tokiu būdu siekiama paskatinti ir vaikų gyvenimą šeiminėje aplinkoje, nes vaikui juk geriausia augti šeimoje. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, šeimynoje turi gyventi mažiausiai 6 globojami vaikai (arba mažiau, jei vaikai su negalia), kad šeimyna galėtų turėti šeimynos teisinį statusą.
Todėl, jei Seimas pritars minėtiems siūlymams, šeimynoms bus sudarytos ne tik palankesnės sąlygos veikti, bet ir padės išvengti iki šiol kildavusių biurokratinių kliūčių. Pavyzdžiui, jei šeimynoje buvo globojami 6 vaikai ir vienam iš jų sulaukus pilnametystės, šeimynoje lieka 5 vaikai, šeimynai nereikėtų nutraukti savo veiklos, kad ir laikinai, kol šeimynoje vėl atsiras reikiamas globojamų vaikučių skaičius. Be to, kaip minėta, iš savivaldybės, kurioje ji yra įsisteigusi, šeimyna gautų šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų skirtumą iki Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatyto minimalaus šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydžio.
Praėjusiais metais, nuo 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojus Šeimynų įstatymui, pirmą kartą buvo nustatyta šeimynos teisinė forma, apibrėžtas šeimynos narių (dalyvių) finansavimas, santykiai su savivaldybe, socialinio draudimo klausimai. Tačiau taikant įstatymą praktikoje, išryškėjo keletas tobulintinų dalykų, kuriuos ir siūloma įtraukti į minėtą įstatymą.
Palyginus su praėjusiais metais, šeimynų skaičius išaugo. Pernai jų buvo 39, o šiuo metu yra įregistruotos 43 šeimynos, kuriose iš viso globojami 303 vaikai. Vienoje šeimynoje vidutiniškai yra globojama 7–8 vaikai.
