Publikuotame tekste surinkti bene visi gajausi stereotipai apie organų donorystę – teigiama, neva nesant draudimo išgabenti paaukotus organus į užsienį tai sudarys sąlygas juodosios rinkos sandoriams, organų donorystė prilyginama vakcinacijai nuo COVID-19, taip pat primenamas milijardierius Davidas Rockefeleris, kuriam neva buvo atlikta „nuo 6 iki 9 širdies persodinimo operacijų“.
Pastarasis teiginys tėra plačiai pasklidusi sąmokslo teorija, kurią paneigė „Snopes“ faktų tikrintojų komanda – D.Rockefeleris niekada nepatyrė tokio skaičiaus širdies transplantacijų.
Jo oficialioje biografijoje ar po mirties pasirodžiusiuose nekrologuose išvis nėra užsimenama apie širdies persodinimo operacijas.
Donoru prievarta netampama
„Žmogus, neparašęs nesutikimo būti donoru, automatiškai tampa potencialiu donoru, iš kurio, esant poreikiui, galima išsipjauti tai, ko daktarams tuo metu prireiks“, – tvirtinama pasirodžiusioje portalo publikacijoje.
Tai sukėlė komentarų bangą socialiniuose tinkluose. Interneto vartotojai ėmė tvirtinti, kad įstatymo pataisos reikalingos tam, kad būtų įteisinta šešėline prekyba organais.
Taip pat tvirtinama, kad jei įstatymo pataisos įsigaliotų, „Seimas priverstinai visus piliečius paverstų organų donorais“.
Tačiau tai nėra tiesa.
Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB) pasirodžiusią informaciją apie „priverstinę donorystę“ vertina kaip klaidinančią ir informuoja, kad šalyje donorystės tvarka nesikeičia ir išlieka informuoto sutikimo donorystės modelis.
Kiekvienas veiksnus asmuo, būdamas gyvas, gali pareikšti sutikimą arba nesutikimą organų donorystei po savo mirties.
Pasak NTB atstovų, galimybė išreikšti nesutikimą yra dabar ir ta galimybė išliktų, jeigu Seimas pritartų donorystės modelio pakeitimui (svarstymai nukelti į rudens sesiją) į numanomo sutikimo modelį bei modeliui įsigaliojus.
-
Transplantacijos biuro vadovas: donoro artimųjų apsisprendimą palengvintų numanomo sutikimo modelis
-
Ispanai pasaulyje pirmauja pagal organų donorų skaičių. Ko iš jų pasimokyti?
-
Šveicarai pereina prie „numanomo sutikimo“ dėl organų donorystės
-
Alternatyva numanomo sutikimo modeliui: donoro kortelę pasiūlyti keičiant dokumentus
-
Vyriausybė pritaria numanomo sutikimo organų donorystės modeliui
Atsisakymų banga
Gandai, esą nuo liepos 1 dienos įsigaliosianti nauja tvarka nulems tai, kad žmogus, be artimųjų sutikimo, automatiškai taps donoru, sukėlė panikos bangą, dėl kurios NTB užplūdo daugybė pageigaujančių atsisakyti tapti donorais.
„Šiandien įkrito jau virš 300 nesutikimų ir dar 100 skambučių – kur galiu pareikšti nesutikimą organų donorystei po mirties iki liepos 1 dienos.
Tai noriu visiems pasakyti, kad nuo liepos pirmos dienos teisiniuose dokumentuose dėl pritarimo ar nepritarimo donorystei niekas nesikeičia ir šiais metais tikrai nesikeis“, – ramino Nacionalinio transplantacijos biuro vadovė Audronė Būziuvienė.
Tai ne pirmas kartas, kai socialiniuose tinkluose sėjama panika paskatino atsisakymų bangą.
Plačiau skaitykite: Užkibo ant organų donorystės priešininkų kabliuko: jau ėmė teikti nesutikimus
Sprendžia artimieji
Lietuvos Respublikos žmogaus audinių, ląstelių, organų donorystės ir transplantacijos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nurodo, kad mirusiojo artimųjų dėl organų donorystės atsiklausiama tokia pirmumo tvarka: sutuoktinio, pilnamečių vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių (seserų).
Gavus vieno iš šių asmenų sutikimą nustatyta pirmumo tvarka, kitų mirusiojo artimųjų sutikimo neklausiama.
Gavus vieno iš šių asmenų nesutikimą nustatyta pirmumo tvarka, mirusio asmens audinius, organus paimti ir atiduoti transplantacijai draudžiama.
Artimieji, net ir tais atvejais, kai žmogus yra pasirašęs donoro kortelę ir išreiškęs savo norą po mirties tapti donoru, gali pareikšti savo nesutikimą – ir organų donorystės procesas nevyks.
Tokią tvarką numatoma išlaikyti ir įtvirtinus numanomo sutikimo modelį.
Pavyzdžiui, praėjusiais metais potencialiais donorais tapo 117 žmonių (jiems buvo nustatyta smegenų mirtis ar negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka ir kvėpavimas).
46 mirusių žmonių artimieji pritarė donorystei ir jie tapo efektyviais donorais. 35 žmonių artimieji nepritarė donorystei ir organų donorystės procesas buvo sustabdytas.
Tėvai išlaikys sprendimo teisę
Pasirodžiusioje publikacijoje spekuliuojama tuo, kad tėvai negalėtų pasirašyti raštiško atsisakymo savo nepilnamečiams vaikams tapti organų donorais.
„Tačiau šiame įstatyme slypi kur kas didesnės grėsmės: visų pirma, tai visai nežmoniška nuostata, kuri sako, kad tėvai už savo nepilnamečius vaikus negali parašyti atsisakymo nuo donorystės! KODĖL? Kodėl tėvai, būdami teisėti vaiko atstovai, yra apribojami tokiuose svarbiuose dalykuose?“ – retoriškai teiraujamasi tekste.
Tačiau skaitytojai klaidinami – ar po vaiko mirties paaukoti jo organus sprendžia jo tėvai ar globėjai.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tais atvejais, kai smegenų mirtis konstatuojama vaikams, donorystės procesas priklauso nuo tėvų (įtėvių). Jiems nepritarus donorystė nevykdoma.
Vaikams esant gyviems pareikšti nesutikimo nėra galima, kadangi valią dėl organų donorystės po mirties būdami gyvi gali išreikšti tik 18 metų sulaukę asmenys ir tik už save.
Tai nesikeistų ir tuo atveju, jeigu įsigaliotų numanomo sutikimo modelis.
Vaikams esant gyviems pareikšti nesutikimo nėra galima, kadangi valią dėl organų donorystės po mirties būdami gyvi gali išreikšti tik 18 metų sulaukę asmenys ir tik už save.
Kas yra numanomo sutikimo modelis?
Numanomo sutikimo modelis nuo šiuo metu Lietuvoje veikiančio informuoto sutikimo modelio skiriasi tuo, kad žmonėms nereikia pasirašyti jokio sutikimo norint po mirties tapti organų donoru.
Visi žmonės laikomi potencialiais donorais, išskyrus tuos, kurie raštu pareiškia to nenorintys.
„Įteisinus numanomo sutikimo modelį, žmonėms nebereikėtų pildyti ir pasirašyti nustatytos formos sutikimo, norint po mirties tapti organų donoru.
Tai reiškia, kad tiems žmonėms, kurie norėjo tapti donorais, bet dėl tam tikrų priežasčių nerado laiko įsigyti Donoro kortelės, reikėtų tik pasikalbėti su savo artimaisiais ir informuoti juos apie savo pasirinkimą“, – sakoma pataisų aiškinamajame rašte.
Iniciatoriai taip pat pažymi, kad siūlomu numanomo sutikimo organų donorystės modeliu nustatoma, jog nesant rašytinio asmens nesutikimo būti donoru po jo mirties visuomet būtų prašoma artimųjų sutikimo.
Mirusiojo raštu išreikštas nesutikimas būtų pripažįstamas absoliučia donorystės kontraindikacija ir artimieji šios valios pakeisti negalėtų.
Kokia tvarka galioja dabar?
Pagal dabar galiojantį informuoto sutikimo modelį, savo valią dėl organų donorystės galima išreikšti užpildžius Asmens sutikimą, kad jo audiniai, organai po mirties būtų paimti ir atiduoti transplantuoti. Tai galima padaryti internetu, prisijungus prie elektroninių valdžios vartų.
Popierinę sutikimo ar nesutikimo formą galima užpildyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo, farmacijos ir kitose įstaigose, kuriose patvirtintos pareigybės, reikalaujančios biomedicinos mokslų srities, medicinos, farmacijos, visuomenės sveikatos krypties išsilavinimo (pvz., vaistinės, aukštosios mokyklos ir pan.).
Sutikimas ar nesutikimas registruojamas užpildžius tik tas popierines formas, kurios yra pateiktos NTB tinklalapyje.
Išreiškus sutikimą paaukoti savo organus išduodama donoro kortelė, bet ji tėra tik simbolinis šio veiksmo patvirtinimas. Pasiryžusieji donorystei įtraukiami į Žmogaus audinių, ląstelių ir organų donorų bei recipientų registrą – būtent tai, ne kortelė parodo jų valią.
Nepagrįstos baimės
Žmogus, pildydamas sutikimą, o po mirties jo artimieji gali nurodyti, ką aukoja – visus tinkančius organus ar tik kai kuriuos. Neretai neleidžiama transplantuoti ragenos, širdies.
Viena iš didžiausių visuomenės baimių organų donorystės tema – organų prekyba. Su donorystės procesu detaliau susipažinę, ypač jame dirbantys medikai tikina, kad kalbėti apie nėra prasmės.
„Europoje, Lietuvoje kalbėti apie tai beveik beprasmiška. Organų donorystė yra procesas, taip gali kalbėti žmonės visiškai jo neįsivaizduojantys.
Kiekviename šio proceso etape dalyvauja ne mažiau kaip 10 žmonių, neįmanoma to nuslėpti, neįsivaizduoju, kaip tai būtų galima padaryti“, – 15min yra sakęs ne vienerius metus šioje srityje dirbantis chirurgas, transplantologas Vitalijus Sokolovas.
15min verdiktas: Trūksta konteksto. Publikacijoje informacija pateikiama manipuliatyviai, neužsimenama, kad net ir priėmus numanomo sutikimo modelį tėvai išlaikys sprendimo teisę dėl nepilnamečių vaikų organų aukojimo. Taip pat neužsimenama, kad net ir priėmus tokį modelį galutinį sprendimą dėl organų aukojimo turės priimti mirusio asmens artimieji.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
