„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2023 06 18

Sėja paniką dėl oro taršos Lietuvoje: remiasi žiemą paimto sniego tyrimais

Socialiniuose tinkluose ėmė itin aktyviai plisti vaizdo įrašas, kurio autorius tvirtina, kad vasarą ištyrus žiemą paimtus sniego mėginius buvo nustatyta, kad Lietuvoje itin padidėjusi oro ir vandens tarša. Vyras tvirtina žinantis ir to priežastį – „chemtreilus“. Aplinkos apsaugos specialistų teigimu, šalies ekologinė būklė išlieka nepakitusi, o tyrimai, kuriais remiasi įrašo autorius, buvo atlikti netinkamai.
Dūminantis automobilis
Dūminantis automobilis / 123rf.com nuotr.

Daugiau nei valandos trukmės vaizdo įrašas pradedamas nuo to, kad vasarą per pievą brendantis vyras primena žiūrovams, kaip žiemą „toje pačioje vietoje“ ranka pasiėmė sniego taršos mėginių tyrimams.

„Facebook“ tinkle jis prisistato „Ašmens kodu“.

Toliau jis pasakoja, kad mėginiai nebuvo išsiųsti į laboratorijas iš karto, o saugomi „savanorių šaldikliuose“, iš kur vėliau iškeliavo į nežinomą šalį laboratoriniams tyrimams.

Visa ši operacija buvo apmokėta iš surinktų aukų, kurių bendra suma siekė kiek daugiau nei 2 tūkst. eurų.

Tuomet įraše rodomas laboratorinių tyrimų sertifikatas. Sprendžiant iš logotipo, tyrimai galimai buvo atlikti Čekijoje veikiančiame privačios aplinkos tyrimų bendrovės „ALS global“ padalinyje.

Tvirtinama, kad papildomai Čekijos laboratorijoje dar buvo užsakyti ir radiacijos lygio tyrimai, tačiau šie pasirodė esą normos ribose.

Anot įrašo vedėjo, buvo tiriami aliuminio, švino, bario, silicio, sidabro, stroncio, sieros ir titano lygiai sniego ėminiuose.

Tvirtinama, kad laboratoriniai pavyzdžiai buvo paimti iš „vizualiai labai rudo“ sniego ploto.

Taip pat akcentuojama, kad mėginiai buvo paimti tik nuo paviršinio, nešvariojo, sniego sluoksnio. Eksperimento iniciatorius pabrėžė, kad „po ruduoju sluoksniu sniegas buvo visiškai baltas“.

Šis tyrimas taip pat buvo išsamiai aprašytas prieštaringos reputacijos tinklalapio infa.lt publikacijoje. Šioje svetainėje nuolat platinama dezinformacija, abejotinais šaltiniais paremtos publikacijos bei skleidžiamos sąmokslo teorijos.

Renkasi politinius dividendus?

Birželio 12 dieną Seimo narys Dainius Kepenis socialiniame tinkle „Facebook“ suorganizavo gyvą pokalbį su interesantais.

Tiesioginė transliacija buvo pavadinta „Dėl dirvožemio, oro ir maisto taršos Lietuvoje“.

Politikas tvirtino dėl šio tyrimo išsiuntęs užklausas aplinkosaugininkams ir netrukus ketinantis Seime surengti spaudos konferenciją, kurioje „bus viskas atsakyta“.

D.Kepenis paskambinusiems žiūrovams žadėjo į užklausos rezultatų aptarimą pasikviesti ir „Sveikatos teisės instituto“ atstovus.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Sniegas
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Sniegas

Sąmokslo teorijų kratinys

Prie D.Kepenio transliacijos prisijungė ir tyrimo iniciatoriai. Vaizdo įrašą apie tariamą aplinkos taršą išplatinęs vyras D.Kepeniui aiškino, kad Lietuva turėtų atsisakyti šiuo metu esą vykdomų „klimato valdymo programų“.

„Klimato valdymo programomis“ D.Kepenio pašnekovas vadina lėktuvų kondensatų paliktus pėdsakus, dar vadinamus „chemtreilais“.

Anot pastaruoju metu itin populiarėjančios sąmokslo teorijos, „chemtreilai“ yra ne kas kita, o tariamai egzistuojančios pasaulinės vyriausybės bandymai reguliuoti klimatą.

Tam esą yra iš lėktuvų purškiamos tam tikros cheminės medžiagos, kurių egzistavimas ir buvo įrodytas ištyrus sniego ėminius.

Plačiau apie tai galite skaityti čia: „Chemtreilus“ ėmė kaltinti dėl klimato kaitos: kaip yra iš tiesų?

Seimo narys D.Kepenis tokius pašnekovo svarstymus „nurašė“ Žaliajam kursui. Politikas tvirtino, kad jis taip pat prieš tokio kurso įgyvendinimą, geriau būtų jį pakeisti „Tautiniu kursu“.

Akivaizdu, kad jiedu kalbėjo apie skirtingus dalykus.

Žaliasis kursas – pasiūlymų rinkinys, kuriuo siekiama ES klimato, energetikos, transporto ir mokesčių politiką pertvarkyti taip, kad būtų pasiektas tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Dainius Kepenis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Dainius Kepenis

„Aš to neteigiau“

15min susisiekus su D.Kepeniu, šis tvirtino žinantis, kad sniego tyrimo iniciatoriai atliko ėminius „ne pačiu geriausiu būdu“, todėl kreipėsi į Aplinkos apsaugos ministeriją su prašymu ištirti minėtos vietovės grunto, vandens, oro ir augalų būklę.

Parlamentaras tvirtino nieko nekalbėjęs apie „chemtreilus“ ir nepalaiko tyrimo iniciatoriaus nuomonės, kad galėtų būti vykdomi „orų reguliavimo eksperimentai“.

„Aš to neteigiau. Aš tiesiog keliu klausimus. Matote, jei aliuminio kiekis sniege 3,5 tūkst. karto viršija normą, tai yra tikimybė, kad jis sutekėjo į gruntą.

O iš kur jis ten pateko, tai jau antraeilis klausimas, tegul tą aiškinasi atsakingos tarnybos.

Ką tie žmonės mąsto, gal nerado kito varianto, tai pasakė tą terminą („chemtreilai“ – red. past.). Aš to neteigiau ir nesakiau, kad čia „chemtreilai“, – tvirtino Seimo narys.

Rūpestis ekologija ar „versliukas“?

Vaizdo įraše, kuriame buvo pristatyti sniego tyrimų rezultatai, kalbantis vyras vardija daugybę rimtų susirgimų, kuriuos sukelia įvairūs cheminiai elementai, kurių tariamas perteklius buvo aptiktas sniego ėminiuose.

Pasak akcijos iniciatoriaus, laboratorija nustatė, kad atsiųstuose sniego pavyzdžiuose buvo aptiktas padidinti švino, sieros, silicio, stroncio, bario, titano ir aliuminio kiekiai.

Anot jo, šie pavojingi elementai gali patekti į organizmą keliais būdais, tarp kurių – vakcinacija, dializė, kraujo perpylimas.

Ekrano nuotr. /Vaizdo įraše paskleisti pseudomoksliniai teiginiai
Ekrano nuotr. /Vaizdo įraše paskleisti pseudomoksliniai teiginiai

Tai itin pavojinga dezinformacija, nes gali paskatinti kritinėje būklėje atsidūrusius asmenis atsisakyti gyvybiškai būtinų medicinos procedūrų.

Tačiau autorius čia pat pasiūlo ir išeitį – išvardija kelis savo pažįstamus asmenis, kurie galėtų pagelbėti ir parduoti „organizmą valančių“ produktų.

Klinikinės toksikologijos gydytojas Robertas Badaras išvedžiojimus apie tariamus dializės, vakcinų ir kraujo perpylimo pavojus prilygino „plokščios žemės“ teorijai.

„Yra žmonių, kurie atlieka dializes kiekvieną dieną po daugiau nei 20 metų. Jei per dializę būtų galima gauti sunkiųjų metalų ir panašių elementų, tai jie jau taptų geležiniais žmonėmis (angl. Iron man)“, – ironizavo medikas.

Jis paragino netikėti nesąmonėmis ir pridūrė, kad tokie svaičiojimai „labai primena idiotizmą“.

Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr./Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama dializė COVID-19 sergančiam pacientui
Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr./Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama dializė COVID-19 sergančiam pacientui

Abejonių keliantis tyrimas

15min kalbinti ekspertai vienbalsiai tvirtino, kad paėmus sniego paviršiaus mėginį iš vieno lopinio, net ir gavus atsakymus, būtų nekorektiška tvirtinti, kad duotoje vietovėje užterštas ir vanduo, ir oras, ir gruntas.

Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) oro kokybės tyrėjų teigimu, imant mėginius, kuriais siekiama nustatyti galimą aplinkos užterštumą, privaloma laikytis tam tikrų labai griežtai reglamentuotų procedūrų, kurių sniego tyrėjai nepaisė.

„Oro kokybės specialistai įprastai mėginius ima prie to paties taršos šaltinio keliose vietose pagal nustatytą metodiką. Taip pat imami mėginiai švarioje vietovėje, taip vadinamoje „kontrolinėje grupėje“, – apie oro kokybės tyrimų eigą pasakojo AAA atstovai.

Geologijos tarnybos hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė taip pat stebėjosi tokio tyrimo metodologija.

„Labai keista, kad tyrimo iniciatoriai sprendžia apie grunto užterštumą „akluoju būdu“, t. y. iš kažkokių sniego tyrimų. Kas jiems trukdė paimti paties grunto mėginius? Kodėl to nebuvo padaryta?

Raginčiau nespekuliuoti ir tuščiai nekalbėti apie grunto užterštumą.

Paėmę sniego paviršiaus mėginį jie nustatė tik tiek, kad tam tikru laikotarpiu buvo užterštas sniego paviršius“, – komentavo specialistė.

Net keli 15min kalbinti ekspertai akcentavo, kad sniego paviršiaus užterštumas galėjo atsirasti dėl kelių priežasčių – tai galėjo būti ir krosnies smalkės, netoliese degintas laužas, nuo kelio atpūstos dulkės ir panašūs veiksniai, kuriuos dabar, praėjus tiek laiko, būtų sunku nustatyti tiksliai.

123RF.com nuotr./Mokslininkas
123RF.com nuotr./Mokslininkas

Informacinė ataka

Tyrimas sukėlė klausimų ir chemijos specialistams.

Kauno technologijos universiteto (KTU) Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros profesorius Gintaras Denafas, susipažinęs su infa.t publikacija, kurioje išsamiai aprašomas vykdytas tyrimas, teigė, kad jam visa ši situacija labai panaši į „ideologinę diversiją“.

„Sovietmečiu toks terminas buvo, dabar tai melagienomis vadinama, bet tai iš esmės tas pats“, – piktinosi profesorius.

KTU nuotr./Gintaras Denafas
KTU nuotr./Gintaras Denafas

Anot jo, tyrimo rezultatus galima interpretuoti įvairiai, ir tą turėtų žinoti visi bent mokykloje mokęsi chemijos.

„Pavyzdžiui, yra nurodyta sieros norma. Tas metodas, kuris nurodytas sertifikate – atominis absorbcinis – juo negalima nustatyti, kokiame pavidale ta siera yra ir kiek ji yra pavojinga.

Gali būti siera ir laisvoje formoje, ir sulfido jonų pavidalu, ir sulfato – visa tai elementari chemija, kad visos šios formos skiriasi savo savybėmis.

Tai tik vienas pavyzdys, dėl ko šis tyrimas kelia labai daug klausimų ir, mano nuomone, labiau yra skirtas gyventojams pagąsdinti“, – teigė profesorius.

123RF.com nuotr./Cheminių elementų lentelė
123RF.com nuotr./Cheminių elementų lentelė

15min verdiktas: trūksta konteksto. Trūksta duomenų, įrodančių, kad sniego ėminio vietovėje būtų užterštas gruntas, oras ar vanduo.

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad tyrimas buvo atliktas nekorektiškai, be metodologijos, jį vykdė ne mokslininkai, trūksta laboratorinės kontrolės įrodymų mėginių persiuntimo procesui.

Neįmanoma įrodyti, kas užteršė sniego paviršių. Tyrimo iniciatorių teiginiai apie Lietuvoje vykdomus „meteorologinius eksperimentus“ neturi jokio pagrindo.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“