Neįgalieji A.Puškino vidurinėje mokykloje (Pavilionių apylinkė, Vilnius) nusprendė žurnalistams pademonstruoti, kad į rinkimų apylinkę balsuoti be pagalbos nėra įmanoma. Mokykla įsikūrusi dauboje, todėl dauguma takelių jos link yra laiptuoti, ir patekti į mokyklą galima tik riedant su vežimėliu nuo kalno, skirto automobiliams. Tiesa, neįveikiama kliūtis neįgaliesiems yra šaligatvio bortas ir keli mokyklos laipteliai, todėl be pagalbos jie neišsiverčia.
Tačiau kai kuriems neįgaliesiems pagalbos prašyti yra nemalonu. „Balsuojant pasijutau pakankamai nemaloniai. Atvykus automobiliu nebuvo parkavimo vietos, neturėjau kur pastatyti automobilio. Antra kliūtis – bortas, trečia – laiptai. O prie laiptų nėra jokios informacijos, kas man galėtų padėti. Turiu jaustis nepatogiai, prašydama žmonių, kad jie pakviestų atsakingą asmenį, kuris galėtų man padėti“, – kalbėjo jau 13 metų neįgaliųjų vežimėlyje sėdinti Ramunė Šidlauskaitė.
Mergina yra smulki, jos vežimėlis – nedidelis, todėl aplinkiniams padėti jai yra lengviau. „Bet yra ir kitokių vežimėlių, ir elektrinių, ir jų žmogus fiziškai tikrai nepakeltų. Bet aš jaučiuosi labai nemaloniai, kai mane nešioja, norėčiau atlikti tai savarankiškai“, – kalbėjo mergina.
Lietuvos neįgaliųjų forumo teigimu, apie 60 proc. balsavimo vietų yra nepritaikytos rateliuose judantiems asmenims. Jie gali užsiregistruoti ir balsuoti namuose iš anksto, tačiau užsidaryti tarp keturių sienų tokie rinkėjai nenori.
„Ne visada ir ateina, pasitaiko ir tokių atvejų“, – paklausta, kodėl nebalsuoja namuose, pasakojo Andželika Molis.
„Aišku, norisi nueiti, pastovėti eilėje, bet nėra tokių galimybių“, – pasakojo mergina. Jeigu nori balsuoti rinkimų apylinkėje, jai tenka kartu pasikviesti bičiulių, nes vienai balsuoti yra labai sunku.
„Dabar jau taip, – paklausta, ar drįsta prašyti pagalbos, sakė kita rinkėja Marija Bigetaitė. – Anksčiau žmonėms nelabai įdomu buvo, dabar drąsiau yra nei anksčiau.“
Neįgaliųjų forumo teigimu, judėjimo negalią turintiems žmonėms pritaikytų apylinkių skaičius, lyginant su praėjusiais Seimo rinkimais, paaugo daugiau nei 10-čia procentų, nuo 27 proc. iki 40 proc.
„Tai yra didžiuliai skaičiai. (…) Mums yra skaudu – girdime klausimus, kodėl nebalsuojame namie. Tai ką mums dar daryti namuose – ir balsuoti, ir mokytis, ir į kavinę eiti taip pat namuose?“ – kalbėjo forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė.
Sunkumu iškyla ir regėjimo negalią turintiems asmenims.
„Problema yra ta, kad rinkimų apylinkės stebėtojai akliesiems talkinti negali. Neregys turi ateiti su žmogumi, kuriuo pasitiki. Jeigu jis tokį žmogų turi, jeigu tai šeimos narys ir po to nekils problema negauti barščių, atskleidus savo politines pažiūras, tai tada problemų kaip ir nėra“, – pasakojo VšĮ „Brailio spauda“ direktorius Vytautas Gendvilas.
Vyro teigimu, daug problemų išspręstų elektroninis balsavimas.
Zenonas Vaigauskas: susiduriame su didžiulėmis problemomis
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė, kad problema yra gerai žinoma.
„Didžiausia bėda yra lėšos. Savivaldybės ruošia patalpas, stengiamasi padaryti, kad būtų kur su vežimėliu užvažiuoti. Esame pažymėję tas rinkimų apylinkes, kuriose galima neįgaliesiems balsuoti“, – 15min sakė Z.Vaigauskas.
Jis pripažino, kad pernelyg mažai apylinkių yra pritaikyta balsuoti neįgaliesiems, tačiau visi jie turi galimybę dalyvauti rinkimuose, pavyzdžiui, prašydami pagalbos rinkimų dieną arba balsuodami iš anksto.
„Gali balsuoti su kito žmogaus parama. Bet žmonės nori, kad jie patys galėtų balsuoti. Balsavimas yra visiems garantuotas, bet daugelis žmonių visai pagrįstai norėtų tuos veiksmus atlikti patys, asmeniškai, be kito žmogaus pagalba. O čia susiduriama su didžiule problema. Jeigu žmonės turi regėjimo sutrikimus, tai biuletenį užpildyt ir būt 100 proc. įsitikinus, kad teisingai jis užpildytas, yra jau sudėtingi dalykai“, – kalbėjo Z.Vaigauskas.
