„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2017 06 22 /15:59

Sekmadienį Vilnius sustos: T.Matulionio beatifikacijos iškilmėse laukiama 50 tūkst. žmonių

Vilniaus Katedros aikštė turbūt pirmą kartą turės sutalpinti tiek žmonių: birželio 25 d. kankinys ir arkivyskupas Teofilius Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju. Planuojama, kad į beatifikacijos iškilmes susirinks apie 50 tūkst. žmonių. Šis skaičius dar nėra galutinis, kadangi suskaičiuoti galima tik tuos, kurie registravosi. Tai pirmą kartą Lietuvoje vyksiantis istorinis įvykis.
Aukų muziejus
Gintaras Grušas Genocido aukų muziejuje, kur kalintas ir Teofilius Matulionis. / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

T.Matulionis beveik metus buvo kalintas ir tardytas Vilniaus KGB vidaus kalėjime, kuriame dabar įsikūręs Genocido aukų muziejus. Čia įrengtoje Vyskupų kameroje pagerbtas ne tik arkivyskupas T.Matulionis, tačiau ir kiti šioje vietoje kankinti dvasininkai. Kaip tik čia prasidėjo T.Matulionio beatifikacijos iškilmėms skirta spaudos konferencija.

VIDEO: Teofiliaus Matulionio beatifikacija: 5 dalykai apie palaimintąjį.

Svarbu ne tik Lietuvai

Gintaras Grušas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas, įsitikinęs, kad beatifikacijos šventė yra svarbi ne tik mūsų šalyje, bet ir visame pasaulyje. „Ilgai lauktas tas tarptautinis pripažinimas ne tik T.Matulionio, bet jo asmenyje ir mūsų Lietuvos istorijos. Kaip matėme apačioje (Genocido aukų muziejaus požemiuose – red. past.), turime kankinių nemažai ir toks pripažinimas Teofiliaus bylos, kad jis yra palaimintasis, iškelia ir visą praeito amžiaus skaudžią Lietuvos istoriją į pasaulinį lygmenį“, – kalbėjo G.Grušas. Renginį transliuos LRT televizija, o taip pat ir Lenkijos katalikų televizija bei JAV katalikų televizija, pasiekianti visą angliškai kalbantį pasaulį.

Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvo nuotr./Teofilius Matulionis apie 1955 m. Mordovijoje
Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvo nuotr./Teofilius Matulionis apie 1955 m. Mordovijoje

Iškilmėse dalyvaus ir Europos, Amerikos vyskupai, keturi kardinolai, laukiama ir piligrimų, nes T.Matulionis dirbo ir Rusijoje, Latvijoje, turėjo ryšių su Baltarusija atvyks ir iš Lenkijos, su kurios kunigais ir vyskupais jis kalėjo.

„T.Matulionis savo laiku ragino žmones melstis Šv. Kazimierui, kuris kaip tautietis mus geriau supras ir galės mus labiau užtarti. Dabar tie žodžiai atsisuka į jį patį, kuris paskelbtas palaimintuoju tampa mūsų maldų objektu. Jo paties žodžiais, kreipkimės į jį užtarimo. Tas, kuris visa tai išgyveno, mus geriau supranta. Ir dabartinėje geopolitinėje padėtyje, kuri kelia nerimo, kaip ir ankstyvesnieji metai. Jis tą visą sugebėjo ramiai priimti pasitikėdamas Dievo apvaizda. Ir jis tampa užtarėju mums, mūsų tautai. Jis yra mūsų visų tremtinių, kankinių vėliavnešys. Jis ne vienintelis kentėjo, kaip matėme, yra ir vyskupų kentėjusių, be visų kitų. Jis tampa pavyzdžiu, užtarėju, vėliavnešiu ne tik Lietuvoje, bet ir vėliavnešys Visuotinės bažnyčios mastu“, – būsimosioms beatifikacijos iškilmėms skirtoje spaudos konferencijoje kalbėjo G.Grušas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Genocido aukų muziejus, Vyskupų kamera
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Genocido aukų muziejus, Vyskupų kamera

Tai pirmosios paskelbimo palaimintuoju iškilmės Lietuvoje. Lietuva turi palaimintąjį Jurgį Matulaitį, tačiau jo beatifikacija 1987 metais negalėjo vykti Lietuvoje.

Sekmadienį kankinys ir arkivyskupas T.Matulionis bus paskelbtas palaimintuoju, šventei vadovaus popiežiaus Pranciškaus siunčiamas kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.

„Buvo paprastas arkivyskupas“

Kunigas Mindaugas Sabonis, T.Matulionio bylos postulatorius, paprašytas papasakoti bent kelias istorijas apie arkivyskupą privertė visus šyptelėti, visų pirma – šalia sėdėjusį Vilniaus arkivyskupą G.Grušą: „Kalbant apie T.Matulionį, turbūt geriausia būtų jį pavadinti gyvybės arkivyskupu. Tai buvo paprastas arkivyskupas.“

Labai dažnai šventieji yra pristatomi kaip kokie teletabiai, kurie gyvena savo šalyje, dainuoja savo daineles ir džiaugiasi savo džiaugsmais, – sakė M.Sabonis.

Anot M.Sabonio, T.Matulionis nepaliko labai gilių teologinių veikalų: „Užtektų paskaityti vieną jo pastoracinį laišką. Pagrindinės temos, kurias jis liečia visuose savo laiškuose, yra abortai, šeimos saugojimas ir alkoholizmo smerkimas. Jis kviečia saugoti gyvybę nuo pat užsimezgimo, saugoti šeimą, kurioje auga ir bręsta ta gyvybė, saugoti gyvybę nuo žalingų įpročių – alkoholizmo. Žiūrint į jo biografiją, aš manyčiau, kad T.Matulionis būtų geras pavyzdys sveiko ir blaivaus šventumo apibrėžimo.

Labai dažnai šventieji yra pristatomi kaip kokie teletabiai, kurie gyvena savo šalyje, dainuoja savo daineles ir džiaugiasi savo džiaugsmais. Tiesiog – kažkas ten, o mes esame čia. Kalbėdami apie šventuosius, negalime kalbėti apie dvasinius jų raumenis. Tai nebuvo dvasiniai kulturistai, kurie turėjo privilegijų gyvenime. T.Matulionio paprastumas, tie nesusipratimai jo gyvenime, problemėlės – jis jas sprendė leisdamas Dievo malonei prisiliesti“, – apie T.Matulionį pasakojo M.Sabonis.

T.Matulionis buvo vienintelis dvasininkas Lietuvoje, su kuriuo komunikuodavo Romos lietuvių kunigų kolegija. Kokiu būdu arkivyskupas perduodavo informaciją, nėra tiksliai žinoma. Galbūt per lenkų kunigus ir vienuolius, kurie lankydavosi Lietuvoje. Tačiau Vatikanas tik su arkivyskupu Teofiliumi, anot kun. M.Sabonio, derindavo ir tik jį informuodavo apie svarbesnius įvykius. „Jis buvo svarbiausias Lietuvoje žmogus. Žmogus, kurie pergyveno tremtį ir kalėjimus. Žmogus, kurio raštai, protestai į neviltį varydavo Saugumo funkcionierius“, – pasakojo M.Sabonis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mindaugas Sabonis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Mindaugas Sabonis

2017 m. birželio 25 d. Vilniaus m. įvyksiančios arkivyskupo T.Matulionio beatifikacijos – skelbimo palaimintuoju – proga Lietuvos ypatingasis archyvas parengė virtualią parodą „Per crucem ad astra – Per kryžių į žvaigždes“ – arkivyskupo Teofiliaus Matulionio kelias“, kurioje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos liudija apie arkivyskupo T.Matulionio gyvenimo Rusijoje ir Nepriklausomoje Lietuve epizodus, veiklą Lietuvoje sovietinės okupacijos metais: suėmimą 1946 m., tardymą ir nuteisimą, Lietuvoje likusių artimųjų ir dvasininkų pastangas gauti leidimą vyskupui sugrįžti į Lietuvą iš lagerių; gyvenimą 1956 m. gegužės 4 d. grįžus į Lietuvą nuolatinio saugumo organų stebėjimo bei pastangų apriboti ganytojišką veiklą sąlygomis.

Visus parodos eksponatus galima pažiūrėti čia.

Policija ruošiasi

Vilniaus miesto sav. nuotr./Birželio 25 d. eismo ribojimai Vilniuje
Vilniaus miesto sav. nuotr./Birželio 25 d. eismo ribojimai Vilniuje

Kaip šią savaitę jau skelbė BNS, policija renginio, kuriame laukiama iki 50 tūkst. žmonių, metu stiprina pajėgas. Vilniaus apskrities policijos atstovo Pauliaus Radvilavičiaus teigimu, yra sudarytas specialusis viešosios tvarkos užtikrinimo planas, numatytos pajėgos, numatyti rezervai, jeigu reikės, policija tikina ketinanti veikti lanksčiai, pagal aplinkybes.

Vilniaus miesto sav. nuotr./Birželio 25 d. eismo ribojimai Vilniuje
Vilniaus miesto sav. nuotr./Birželio 25 d. eismo ribojimai Vilniuje

Į Katedros aikštę raginama važiuoti tik viešuoju transportu, nesinešti nereikalingų daiktų, didelių rankinių, kuprinių ar krepšių, policija renginio prieigose tikrins asmenis ir daiktus.

Vilniaus miesto sav. nuotr./Birželio 25 d. eismo ribojimai Vilniuje
Vilniaus miesto sav. nuotr./Birželio 25 d. eismo ribojimai Vilniuje

Manoma, kad tilps visi norintieji dalyvauti iškilmėse, Katedros aikštėje telpa 30 tūkst. žmonių, kiti galės būti prieigose, aikštėje jau montuojami ekranai.

Sekmadienį nuo 6 iki 19 val. bus draudžiamas eismas T.Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio, Žygimantų, Arsenalo ir T.Kosciuškos gatvėse, Gedimino prospekte, Tilto gatvėje. Tądien nuo 8 iki 12 val. bus draudžiamas eismas Upės gatvės atkarpoje nuo viešbučio „Radisson Blue Hotel Lietuva“ iki Gedimino Baravyko gatvės.

Vilniaus miesto sav. nuotr./Birželio 25 d. eismo ribojimai Vilniuje
Vilniaus miesto sav. nuotr./Birželio 25 d. eismo ribojimai Vilniuje

T.Matulionis gimė 1873 metais Kudoriškio kaime, Alantos parapijoje Molėtų rajone, mokėsi Daugpilio gimnazijoje ir Petrapilio kunigų seminarijoje. 1900 metais jis Petrapilyje buvo įšventintas kunigu, darbavosi Latvijoje – Varaklianų ir Bikavos parapijose, o nuo 1910 metų – Petrapilyje.

1923 metais kunigas buvo suimtas ir nuteistas kalėti trejus metus. Grįžusį iš kalėjimo 1929 metais Petrapilyje vyskupas Antonijus Maleckis T.Matulionį slapta įšventino vyskupu, bet tais pačiais metais jis vėl buvo suimtas ir išsiųstas dešimčiai metų į lagerį Solovkų salose Rusijoje. Į Lietuvą dvasininkas grįžo 1933 metais. Trylika metų padirbęs dvasininko darbą, T.Matulionis išvežtas į Vladimiro kalėjimą, vėliau – į Mordoviją.

Į Lietuvą vyskupas grįžo 1956-aisiais, apsigyveno Birštone, nes sovietų valdžia neleido įsikurti Kaišiadoryse. Vėliau už Vincento Sladkevičiaus įšventinimą vyskupu jis ištremtas į Šeduvą.

Už ypatingą ištikimybę Bažnyčiai popiežius Jonas XXIII 1962 metais vyskupui T.Matulionui suteikė arkivyskupo titulą. Tų pačių metų rugpjūtį bute Šeduvoje darant kratą arkivyskupui suleista neaiškios sudėties injekcija. Praėjus trims dienoms, jis mirė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“