Apie gautą prezidento rinkimų biuletenį M.A.Haroldas paskelbė feisbuke.
Jis, kaip Europos Sąjungos šalies pilietis, Lietuvoje gali balsuoti Europos Parlamento rinkimuose, tačiau nebūdamas Lietuvos piliečiu teisės rinkti Lietuvos prezidentą neturi.
Nepaisant to, antradienį Vilniaus miesto savivaldybėje jis gavo prezidento rinkimų biuletenį ir jei nebūtų grąžinęs, būtų lengvai nubalsavęs.
„Ta prasme, nesuteiksit man antros pilietybės dėl terorizmo rizikos, bet jūsų nuostabiai prastai dirbanti VRK davė man balsuot per klaidą anyway. Stebuklų šalis“, – stebėjosi jis.
M.A.Haroldas 15min teigė, jog tai – ne pirmas toks kartas, prezidento rinkimuose jam balsuoti buvo leista ir 2015 metais, tačiau ir tada jis biuletenį grąžino.
„Man atrodo, kad VRK turėtų būti svarbiausia institucija Respublikoje, turėtų ten dirbti geriausi profesionalai, kurie supranta kaip organizuot ne tik alaus festivalius, o ir svarbiausią valstybės procesą. Kai yra tokių klaidų – iškart vadovė turėtų atsistatydint, jei turi savigarbą“, – 15min piktinosi jis.
Vilniaus miesto rinkimų apygardos rinkimų komisijos pirmininkė Eugenija Ibianskienė 15min teigė jau girdėjusi apie šį atvejį, tačiau nieko pakomentuoti negalinti.
„Žinokit, čia tiesiog ne mūsų gal kliurka. Gal į VRK tiesiai skambinkit. Nežinau, ten su registracijomis kažkokie dalykai. Aš nedalyvavau, nežinau ir irgi tiek pat girdėjau“, – teigė ji.
Biuleteniai be antspaudų – negaliojantys
Antradienį 15min skelbė, kad lietuviai Didžiojoje Britanijoje ir Prancūzijoje gavo rinkimų komisijos antspaudais nepažymėtus biuletenius.
L.Matjošaitytė 15min sakė, kad tai įvyko dėl žmogiškos klaidos ir patikino, jog ir neantspauduotus biuletenius gavusių rinkėjų balsai bus užskaičiuoti.
Tačiau į tokį paaiškinimą dėmesį atkreipė buvęs VRK narys, teisininkas Jonas Udris.
Jis pabrėžė, kad Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas numato, kad negaliojančiais biuleteniais laikomi neantspauduoti rinkimų komisijos antspaudu gauti balsavimo vokais biuleteniai.
Prezidento rinkimų įstatyme tokios griežtos formuluotės nėra.
„Neantspauduotas biuletenis negalioja. Taškas ir jokių išimčių“, – sakė jis.
J.Udris pabrėžė, kad rinkimų teisė yra labai formali – VRK gali spręsti tik tuos klausimus, kuriuos įstatymas jai leidžia. Tuo metu, anot jo, biuletenių galiojimo ir negaliojimo klausimą sprendžia ne VRK ir ne komisijos pirmininkė, o ta apylinkė, į kurią tie balsai paklius.
„Tos apylinkės rinkimų komisija, kuri skaičiuos balsus, jie turės vadovautis ne VRK pirmininkės išaiškinimu, o įstatymu, kuriame parašyta, kad negaliojančiais pripažįstami biuleteniai nenustatytos formos, neantspauduoti, kuriuose pažymėtas daugiau kaip vienas kandidatas ir taip toliau“, – pabrėžė jis.
J.Udrio teigimu, tie keliasdešimt balsų gali lemti rinkimų rezultatą, o jei pralaimėjęs kandidatas nuspręs kreiptis į teismą, jam nebus sunku įrodyti, kad buvo užskaityti negaliojantys biuleteniai.
„VRK įstatyme parašyta, kad VRK neturi teisės aiškinti rinkimų įstatymų ir juos privalo besąlygiškai vykdyti. Kadangi rinkimai yra labai jautrus konstitucinis institutas, labai aiškiai įstatymo leidėjui kyla pareiga formuluotes taikyti. Ir šioje vietoje – atsiprašome, suklydome... Turėtų prisiimti organizacinę atsakomybę. Šie biuleteniai privalo būti pripažinti negaliojančiais“, – pabrėžė jis.
J.Udris taip pat svarstė, kad jei VRK leidžia užskaityti neantspauduotus biuletenius, kur garantija, kad tokių neantspauduotų biuletenių iš kažkur neatsiras daugiau.
Apie tai, kad Europos Parlamento rinkimų įstatymas nenumato galimybės užskaityti neantspauduotų biuletenių paklausta L.Matjošaitytė antradienį 15min teigė, jog „taip, įstatymas numato, kad neantspauduotas rinkimų biuletenis laikytinas negaliojančiu.“
„Tačiau tuo atveju, kai balsavimo komisijos užsienyje žino, kiek, kokių ir kam išsiuntė rinkimų biuletenių, kai tiksliai žinomos priežastys, ir kai nėra fiksuota piktnaudžiavimo atvejų, Komisijos surašo aktą, kuriuo ir nusprendžia, ar neantspauduotus rinkimų biuletenius pripažinti negaliojančiais. Tais atvejais, kai biuletenių neantspaudavimo priežastys nėra žinomos, vadovaujamasi įstatymu ir tokie biuleteniai neužskaitomi“, – teigiama jos atsakyme.
Tačiau 15min Europos Parlamento rinkimų įstatyme nepavyko aptikti tokių išimčių.
Jame tik rašoma, kad „sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu, kai kyla komisijos narių ginčas dėl biuletenio žymų įvertinimo, priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu“, tačiau šioje vietoje kalbama apie komisijos narių išsiskyrusias nuomones dėl biuletenio žymėjimo, o ne akivaizdų dalyką, kad biuletenis nėra pažymėtas.
K.Žukauskas: referendumo rezultatų skaičiavime radau 9 klaidas
Sostinės mero patarėjas Karolis Žukauskas antradienį feisbuke pasidalijo daugiau keistų dalykų, susijusių su rinkimais ir VRK.
Jis teigia referendumo dėl Seimo narių mažinimo rezultatų skaičiavime aptikęs net 9 klaidas.
„Kai visa šalis, praktiškai visos apylinkės, net ir Vilniuje, ryškia persvara balsuoja „už“ Seimo narių skaičiaus mažinimą, atsiranda kelios apylinkės per Lietuvą, kurių rezultatai atrodo kaip anomalija – gal ten tikrai gyvena tokie sąmoningi piliečiai ir nepalaiko populistinio referendumo? Beveik neabejoju, kad ne – tai tėra VRK darbo brokas“, – rašo jis ir pateikia konkrečius pavyzdžius.
