Pagalbą teikiantys specialistai vienbalsiai sako – išprievartavimai ir seksualinis priekabiavimas Lietuvoje labai paplitęs, o smurto labai dažnai neatpažįstame arba laikome normaliu elgesiu. Smurtinį elgesį populiarina žiniasklaida, populiarioji kultūra, muzika, o dėl patirto išprievartavimo ar seksualinio priekabiavimo kaltinamos pačios aukos. Norint iš esmės pakeisti požiūrį į seksualinį smurtą ir padėti nuo jo nukentėjusiems žmonėms Lietuvoje įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras.
Statistika ir realybė
Lietuvoje registruotas seksualinio smurto atvejų skaičius atrodo nedidelis. Teisėsaugos duomenys rodo, kad per 2023 metus užregistruota 396 nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Į šį teisinį apibrėžimą patenka išžaginimai, prievartavimai, privertimas lytiškai santykiauti, priekabiavimas, tvirkinimas, seksualiniai nusikaltimai artimoje aplinkoje, šeimoje ir kiti. Per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje tokių nusikaltimų užregistruota 232.
Tačiau tyrimai rodo, kad oficiali statistika visiškai neatitinka realios seksualinio smurto situacijos Lietuvoje. Praėjusiais metais Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto studentės Marija Sarafinaitė ir Noviltė Ramanauskaitė atliko tyrimą. Būsimos medikės apklausė beveik du tūkstančius žmonių nuo 13-os iki 79-erių metų amžiaus. Apklausos rezultatai šokiravo. 14,4 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų sako patyrę išžaginimą. Seksualinę prievartą be išžaginimo (išprievartavimą analiniu, oraliniu būdu) yra išgyvenę net 48,2 proc. visų respondentų.
Kodėl oficialūs duomenys taip neatitinka realios situacijos? Statistika rodo, kad 4 iš 5 nukentėjusiųjų nuo seksualinio smurto (t.y., 80 procentų) nesikreipia pagalbos nei į medikus, nei į policiją. 40 procentų apie patirtą seksualinį smurtą nepapasakoja niekam – net draugams ar šeimos nariams. Nors seksualinio smurto mastas Lietuvoje – didžiulis, tačiau viešai apie šiuos nusikaltimus kalbama išskirtinai mažai.
„Seksualinis smurtas – didelė ir latentinė, paslėpta problema. Mes turime kelti ją į viešumą ir garsiai, aiškiai sakyti, kad mes – moterys, vaikai, pažeidžiamos grupės – nenorime jausti baimės, kad būsime seksualiai išnaudojami, prievartaujami, prie mūsų bus priekabiaujama“, – sako daugiau nei dešimtmetį moterims padedanti organizacijos MOTA vadovė Vilija Žukauskaitė.
Specialistai vienareikšmiškai pabrėžia – seksualinis smurtas yra tik smurtautojo atsakomybė, tai jo pasirinkimas ir sprendimas.
Prieš metus Lietuvoje įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras (sutrumpintai NISSC). Centro darbuotojos dirba ties dideliu tikslu – šviesti bei teikti informaciją visuomenei, kad su seksualinio smurto problema būtų kovojama, nukentėjusios ir nukentėję gautų pagalbą, o kaltieji – griežtai baudžiami. Centro įkūrėjos kelia sau tikslą ne tik teikti visapusišką pagalbą nukentėjusiems žmonėms, bet ir mokyti jį atpažinti bei keisti visuomenės bei specialistų požiūrį į šiuos žiaurius nusikaltimus.
Seksualinis smurtas – iš artimiausių žmonių
Vilija Žukauskaitė seksualinį smurtą apibrėžia taip: „Jeigu tu jauti, kad nuo tam tikrų seksualinių veiksmų jautiesi blogai, vadinasi, tai ir yra blogai, tai tau netinka. Tau netinka būdas, kuriuo norima su tavimi bendrauti, mylėtis.“
Kaip dažniausiai įsivaizduojame seksualinį smurtą? Filmuose matytos scenos, kai tamsiame parke agresyvus nepažįstamas vyras užpuola moterį realybėje yra viena rečiausiai pasitaikančių situacijų. Su smurtu dirbančios specialistės atskleidžia, kad kur kas dažniau prieš moteris seksualiai smurtauja šeimos nariai, sutuoktiniai, partneriai, draugai ir pažįstami. Statistika rodo, kad intymūs partneriai (sutuoktiniai ar „antrosios pusės“) prievartauja moteris 88 procentais visų atvejų, o 82 procentais atvejų moteris seksualiai išnaudojo vyrai iš artimos aplinkos – tėvai, patėviai, dėdės, pusbroliai ir kiti.
Labai svarbu žinoti, kad smurtautojai savo aukas žaloja ne tik socialinės rizikos šeimose. Moterys ir vaikai prievartaujami ir pasiturinčiose, išsilavinusiose, visuomenėje žinomose šeimose, o prievartautoju ar tvirkintoju gali būti populiarus politikas, visuomenės veikėjas, bendruomenės seniūnas, kunigas, miestelyje gerbiamos šeimos tėvas, visų mylimas mokytojas ar kitas gerbiamas visuomenės narys. Smurtas namų nesirenka.
Seksualinis priekabiavimas taip pat dažniausiai vyksta atvirai, viešoje vietoje – gatvėje, darbe, renginiuose, prie moterų priekabiauja kolegos, draugai, kaimynai. Seksualinį smurtą patiria ir berniukai bei vyrai. Daugumą jų taip pat žaloja artimi ir pažįstami žmonės.
Labai svarbu mokytis atpažinti seksualinį smurtą prieš vaikus. NISSC dirbanti Vilija Žukauskaitė dalinasi, kad kartais į centrą paskambina tėvai, kurie netiki, kad jų vaiką seksualiai prievartauja kažkas iš šeimos. Bet specialistė supranta, kad šeimos nariams priimti tokią siaubingą naujieną gali būti ypatingai sunku. Tokia žinia – irgi trauminė patirtis, ypač mamoms.
„Netikėjimas savo vaiku gali būti šoko būklės išraiška. Ypač jeigu paaiškėja, kad smurtauja tėvas arba patėvis. Moteriai reikia prisiimti labai didelę atsakomybę, ji jaučia kaltę – juk tai ji tą vyrą į šeimą atvedė, o jis taip pasielgė su jos vaiku. Kyla šokas, atmetimo reakcija – ne, aš netikiu, kad taip gali atsitikti su manim, mūsų šeima“, – atskleidžia specialistė tokios naujienos poveikį artimiesiems. V.Žukauskaitė ragina savo vaikais pasitikėti, išklausyti juos ir imtis veiksmų.
Dažnai smurtautojas imasi psichologinių manipuliacijų, norėdamas atsakomybę už padarytą nusikaltimą perkelti kitiems – tarkime, aiškina, kad dukrą prievartavo ir tvirkino, nes jos motina nenorėjo su juo turėti intymių santykių, buvo išvykusi ir t.t. Tačiau visi specialistai vienareikšmiškai pabrėžia – seksualinis smurtas yra tik smurtautojo atsakomybė, tai jo pasirinkimas ir sprendimas. Joks kitas žmogus negali pastūmėti ar išprovokuoti prievartautojo, jei jis to pats nenori. Smurto aukos jokiais atvejais neturi būti kaltinamos tuo, kad buvo prievartaujamos ar kad prie jų buvo priekabiaujama.
Žmonės su negalia taip pat labai dažnai savo šeimos narių, draugų ar kitų aplinkinių išnaudojami seksualiai. Dažnai prievartavimas ar tvirkinimas vyksta ilgą laiką, o nukentėjęs žmogus nedrįsta, bijo apie tai prasitarti. Prievartautojas pažeidžiamu žmogumi stipriai manipuliuoja – gąsdina, kad visiems papasakos ar įtikina žmogų, kad tai „nieko tokio“, tai „meilė“, „visi taip daro“ ir t.t.
Jei nukentėjusysis turi finansinių sunkumų, prievartautojas už seksualinį išnaudojimą moka pinigus, taip auką įpainiodamas į sudėtingus priklausomybės santykius, o specialistus klaidindamas tuo, tarsi santykiai vyko „abipusiu sutarimu“. Prievartaujami ir psichikos negalią turintys žmonės ar turintys priklausomybių nuo alkoholio, narkotikų. „Žmogus dėl narkotikų daro daug dalykų, ir tikrai ne su savo noru. Tai ypatingai didelė problema jaunų vaikinų tarpe“, – pasakoja Vilija Žukauskaitė.
Seksualinio smurto neatpažįstame
Be mums jau atpažįstamų smurto formų – prievartavimo vaginaliniu, analiniu ar oraliniu būdu – specialistai mini ir daugybę kitų. Kai kurios jų – labai subtilios, todėl svarbu išmokti jas atpažinti. Draugas verčia mylėtis tau nepriimtinu būdu ir manipuliuoja, gėdina, maldauja tol, kol sutinki? Tai seksualinis smurtas. Vyras nori mylėtis ir nekreipia dėmesio, kai sakai ne? Arba liepia tiesiog „pagulėti“, kol jis pats viską padarys? Tai seksualinis smurtas. Sutuoktinis ar draugas atlieka lytinį aktą, kai miegi ar esi apsvaigusi? Tai seksualinis smurtas.
V.Žukauskaitė pabrėžia, kad labai dažnai seksualinį smurtą būna sunku pripažinti net sau, ypač tada, kai prievartauja sutuoktinis ar draugas. Taip yra todėl, kad vis dar labai gajus įsitikinimas, kad seksas – moters pareiga, kurią ji privalo vykdyti. Specialistai pabrėžia, kad šis žalingas stereotipas labai dažnai tampa priežastimi, kodėl moterys apie nuolat patiriamą smurtą nepasakoja metų metus. Statistika taip pat rodo, kad trečdaliu visų atvejų nusikaltėlis prieš auką panaudojo jėgą, o net dviem trečdaliais lytinį aktą privertė atlikti įvairiomis manipuliacijomis – gėdindamas, reikalaudamas, šantažuodamas, įstumdamas į situacijas, kuriose moteris jaučiasi privalanti atsiduoti.
V.Žukauskaitė akcentuoja ir tai, kad skatinimas smurtauti prieš moteris ir merginas užkoduotas net kasdienėje mūsų kalboje, o vartojami žodžiai suformuoja mūsų požiūrį į smurtą. „Bėda ta, kad seksualinis smurtas, ypač priekabiavimas, dažnai yra romantizuojamas (romantizuoti – perdėtai aukštinti žmogų ar reiškinį, idealizuoti, ignoruojant akivaizdžias neigiamas jo puses – aut.past). Jeigu vyras geidžia, jis gali užspausti į kampą, jis turi „imti“.
Tačiau ką reiškia „paimti“? Juk du žmonės turi susitarti, ar abu tikrai nori atlikti tam tikrus veiksmus. Tas „paėmimas“, vaikino ar vyro noras dominuoti – tai viena iš priežasčių, kodėl smurtas toks paplitęs. „Paimti“, „turėti“ – viskas prasideda nuo tokių sąvokų.“ Tokio romantizavimo labai daug žiniasklaidoje, filmuose, dainų tekstuose, scenos pasirodymuose, komedijoje. Kalbėdami apie seksą žmonės vartoja žodžius „imti“, „nulaužti“, „padaryti“ net nesusimąstydami, kad jie skatina ir seksualinį smurtą, prievartavimą ir tokį elgesį pateikia kaip normalų.
Išprievartavimo narkotikais apsvaigintos merginos pasakoja ir tai, kad prievartos metu negalėjo pajudinti rankų ar kojų, nors suvokė, kas vyksta ir matė, ką daro prievartautojas.
Seksualiniu smurtu laikomas ir seksualinis priekabiavimas. Tai nenorimi prisilietimai, seksualinio turinio nemalonūs komentarai apie išvaizdą, juokeliai, replikos, žinutės, laiškai. Sociologė, seksologė Reda Jureliavičiūtė, besispecializuojanti porų ir seksualinėje terapijoje bei traumos gydyme, pabrėžia skirtumą tarp tiesiog nevykusio juokelio ir seksualinio smurtavimo žodžiais. „Kartais žmogus gali suklysti ir pasakyti juokelį, kuris tau visai nejuokingas. Jei pasakysi, kad tau nejuokinga, žmogus supras, atsiprašys ir juokelio nebetęs. Bet jei jis nesakys „atsiprašau“ ir tęs tą savo juokelį, papasakos dar ir dar vieną – jau žinodamas, kad tau tai nemalonu – tai jau galima laikyti seksualiniu smurtu“.
Prievartavimas apnuodijus
Vasarą padaugėja seksualinio smurto pasilinksminimo vietose – festivaliuose, vakarėliuose. Merginos ir moterys dažnai nukenčia ir naktiniuose klubuose. Čia prievartautojai taip pat atidirbę įvairias schemas, kaip moterimi pasinaudoti. Vienas labiausiai paplitusių – nusižiūrėtos merginos apsvaiginimas ir išprievartavimas. Tą padaryti dažnai nusprendžia grupė vyrų, tačiau smurtautojai veikia ir vieni. Moterys nugirdomos alkoholiu arba į jų gėrimus įmaišoma įvairių medžiagų, kurios vadinamos išprievartavimo narkotikais.
Tarkime, ketamino, rohipnolio ar tiesiog migdomųjų, antidepresantų, įvairių receptinių preparatų. Prievartautojai narkotikus apsvaigusiai aukai kartais sušvirkščia į šlaunį. Išprievartavimo aukos vėliau pasakoja, kad nors išgėrė labai nedaug, tarkime, vieną kokteilį, bet jautėsi stipriai apsvaigusios. Tai, kad moteris apsvaiginta, gali signalizuoti šie požymiai: sunku kalbėti ar kalba tapo neaiški, sunku kontroliuoti raumenis – moteris krenta, nelaiko pusiausvyros, negali priešintis, jaučia labai sulėtėjusį ar padažnėjusį širdies ritmą, nesiorientuoja erdvėje, jai sunku kvėpuoti, pykina, ji labai nori miego ar netikėtai užmiega.
„Tuomet stebintis tave žmogus norės parvežti, pasirūpinti. Tai gali būti draugas, nepažįstamas ar tiesiog žmogus, su kuriuo trumpai pabendravai“, – pasakoja Reda Jureliavičiūtė. Apsvaigusią merginą prievartautojai įsodina į mašiną ar taksi, o aplinkiniams aiškina, kad ji kiek padaugino ir šie ja nori pasirūpinti, saugiai parvežti namo.
„Istorijų gali būti labai įvairių, – pasakoja Reda. – Pavyzdžiui, pameni kelionę taksi, o visos nakties – ne. Tik atsikėlusi pamatai, kad esi nurengta ar be kelnaičių. Bet pati absoliučiai nieko nepameni. Kartais atmintis po truputį grįžta.“ Išprievartavimo narkotikais apsvaigintos merginos pasakoja ir tai, kad prievartos metu negalėjo pajudinti rankų ar kojų, nors suvokė, kas vyksta, ir matė, ką daro prievartautojas.
Išprievartavimas internetu
Seksualinis smurtas prisitaiko prie mūsų gyvenimo ir persikelia į elektroninę erdvę. Apie šią smurto formą kalbama ypač mažai, tačiau labai svarbu suprasti – smurtas internete ar kitoje elektroninėje erdvėje gali skaudinti ir žaloti lygiai taip pat stipriai. Stebėjimas, persekiojimas – viena tokių smurto formų
„Dabar socialiniuose tinkluose tikrai lengva pažymėti vietą, kurioje esi. Pavyzdžiui, kad šiuo metu ilsiesi prie ežero. Ir tau rašo: aš tave stebiu, aš žinau, kur tu, fiksuoju, ką tu darai“, – pateikia pavyzdį Reda Jureliavičiūtė.
Sekstingas – kita dažna seksualinio smurto elektroninėje erdvėje forma, kuri gali išaugti iš romantiško bendravimo keičiantis erotinėmis nuotraukomis su mylimuoju.
R.Jureliavičiūtė pasakoja: „Kai poros būna atskirai, kartais norisi vienas kitam nusiųsti erotišką nuotrauką. Sekstingas į bendravimą įneša „kibirkštėlių“, jis gali būti malonus ir jaudinantis. Tačiau mes dalinamės nuotraukomis žinodami, kad jos liks tarp mūsų. Tam vienas kitam duodame sutikimą. Kai peržengiamos šito sutikimo ribos, nuotraukomis žmogus pasidalina su kitais, o kita(s) apie tai nežino. Kartais net gal ir žino, prašo nesidalinti, o jis vistiek pasidalina. Taip nuotrauka išplaukia į plačiuosius vandenis“.
Nuotraukos gali būti perimtos ir iš socialinių tinklų, perdirbamos. Tokioms smurto formoms naudojamas ir dirbtinis intelektas, įvairios foto ir video manipuliacijų programos. Jomis žmogaus veidas įmontuojamas į pornografinius vaizdus ir jais pasidalinama. „Yra įrankių, kuriais galima patikrinti, ar jūsų nuotrauka nėra paviešinta. Bet seksualinio pobūdžio puslapių, pornografinio turinio platformų beprotiškai daug – šiuo metu apie 420 milijonų. Tikrai ne visas jas galima sukontroliuoti. Anksčiau toks viešas pasidalinimas vaizdo medžiaga buvo vadinamas „keršto pornografija“ – kai partneris ar partnerė kerštaudami paviešina intymias nuotraukas. Tačiau tai ne visada daroma iš keršto“, – atskleidžia R.Jureliavičiūtė.
Tarp jaunų žmonių paplitusios ir seksualinio turinio patyčios internete. Tai gali būti komentarai dėl seksualinės orientacijos. Tarkime, jaunimo tarpe, mokykloje klasiokai ar klasiokės pasidalina žinią, kad kuris nors mokinys yra homoseksualus. Arba kad jie ar jos matė jį ar ją nuogą. Arba kad kuri nors mergina „permiegojo“ su 1000 vaikinų. Seksualinio turinio gandai, melai, patyčios – labai skaudinanti seksualinio smurto forma, ji aukai kelia didžiulį diskomfortą ir stresą.
Ypač retai minima, tačiau jau dažnai pasitaikanti seksualinio smurto forma – virtualus išprievartavimas. Tai nutinka virtualioje realybėje, tarkime, žaidžiant video žaidimus. Žaidėjai susikuria savo avatarą – savo asmenybės modelį virtualioje erdvėje, ir šis avataras gyvena visavertį virtualų gyvenimą, kurį kai kurie žaidėjai priima labai rimtai. Pasitaiko tikrai brutalių atvejų, kai toks avataras yra išprievartaujamas.
„Kadangi avataras yra dalis žaidėjo asmenybės, identiteto, išprievartavimą žmogus jaučia kaip realią agresiją prieš jį.
Tai gali sukelti tikrai didelį stresą, baimę, pažeminimą ir kitus jausmus. Ne visi žaidžiame virtualius žaidimus, todėl mums gali būti sunku suprasti tokio išprievartavimo realumą. Bet tiems, kurie aktyvūs virtualiame gyvenime, toks išprievartavimas gali sukelti labai stiprų šoką, baimę ir stresą. O jei smurtautojus žaidėjai pažįsta ir gyvenime, su jais bendrauja „gyvai“, išgyvenimai gali būti dar sunkesni“, – pasakoja R.Jureliavičiūtė.
Pagalba prasideda nuo skambučio
Pagalbos nukentėjusiems nuo smurto ekspertė V.Žukauskaitė yra ir žmogus, su nukentėjusiais ir nukentėjusiomis bendraujantis telefonu NISSC pagalbos linijoje.
„Kreiptis pagalbos niekada nėra per vėlu“, – sako ji. Šia linija skambinti kviečiami ne tik tie, kuriems reikalinga teisinė, medikų ar kita pagalba, bet ir tie, kurie jaučia, kad tiesiog nori pasikalbėti. Labai dažnai nutinka taip, kad žmogus apie ypač skaudžią patirtį primą kartą papasakoja būtent NISSC konsultantui.
„Tai, ką mes kalbame su skambinančiuoju, yra visiškai konfidencialu. Su ta informacija be žmogaus žinios aš nedarysiu nieko, jei žmogus to nenorės. Jam svarbu jaustis saugiam, suprastam, išgirstam. Mes suprantam, apie ką jis kalba. Mes abudu tą paslaptį žinosim ir be žmogaus sutikimo jokių veiksmų nesiimsim – nepranešim policijai, medikams, visas kaimas to tikrai nesužinos“, – sako ji.
Specialistė pasakoja, kad didelė skambinančių dalis yra patyrę smurtą vaikystėje ar paauglystėje iš artimų žmonių. Išgyvenę seksualinę prievartą prieš 15 ar 20 metų dabar jaučia to pasekmes, supranta, kad gyvenimas eina ne taip, kaip jie norėtų.
„Būna tokių situacijų, kai, pavyzdžiui, žmonės patiria seksualinę prievartą iš tėvo ir gali prabilti tik tada, kai tas tėvas miršta“, – atskleidžia ji. Skambina ir vaikų tėvai, klausdami, kaip įsitikinti, kaip patvirtinti, įsitikinti, kad vaikas tikrai buvo seksualiai išnaudotas.
Tėvai klausia ir to, ar gali su turima informacija kreiptis į teisėsaugą, kur ieškoti pagalbos sau ir vaikui. Paskambinę NISSC telefonu gaus visą reikalingą pagalbą bei bus nukreipti į specialistus, kurių ieško. „Aptarsim, ką galima pasiekti. Pokalbio metu aš bet kokiu atveju esu skambinančio žmogaus pusėje“, – užtikrina Vilija ir atskleidžia, kad kartais nukentėję pasidalina savo skausmu su netinkamais žmonėmis ir sulaukia pasmerkimo, žeminimo, kaltinimo, kad „patys kalti“. Tokia reakcija nepadeda nukentėjusiajam, nesumažina skausmo ir negydo.
Specialistai vienbalsiai sako – papasakoti apie tokią patirtį reikia labai daug drąsos, tačiau pasipasakojus galima sulaukti pagalbos, kuri padės jaustis geriau, palengvinti traumos keliamą skausmą ir grįžti į visavertį gyvenimą. Jokia istorija nėra per maža ir nesvarbi. Vilija pasakoja: „Buvo tokių skambučių: tarsi tarp moters ir vyro nieko blogo neįvyko, bet mergina pasakoja, kad jaučiasi blogai.
Ji jaučia, kad to neturėjo būti, kad buvo kažkoks spaudimas. Tada pradedu kalbėtis su ja, padedu atsirinkti, atpažinti, kas gi tai vis dėlto buvo. Ar visgi ji jautė tą prievartą? O gal atrodė, kad čia viskas gerai, romantiška? Ne, sako ji, neatrodė romantika, aš dabar jau ketvirta savaitė vaikštau su mintim, kad jaučiuosi blogai, nenoriu matyti to žmogaus. Prievartos veiksmai ir sukelia būtent tokius jausmus.“
Nukentėjai nuo seksualinio smurto?
Nemokama ir konfidenciali pagalba teikiama telefonu +370 661 69 990 arba internetu darbo dienomis nuo 14:00 val. – 17:00 val. Kreipiantis nedarbo metu, atsakoma kitą darbo dieną.
Daugiau informacijos, kaip padėti sau ir kitiems nukentėjusiems nuo seksualinio smurto rasite čia.
