Tačiau tai – tik paprasti išeinančios žiemos silpnumai. Jie bus trumpalaikiai, nes kitaip negalima: jau grįžta paukščiai, daug kur spūra lazdynų žirginiai, praplyšo žalčialunkių pumpurai, saulėtą popietę skruzdėlyno viršuje ims krutėti rudosios miško skruzdėlės.
Ne mažiau dėsningas įvykis – iš žiemos įmygio pabudę barsukai. Dabar jų ilganagius pėdsakus galima rasti paskutiniame sniege. Gali būti, kad labai greitai iš žiemos miego pabus pirmą kartą Lietuvos miškuose miegojusi rudoji meška. Kur jos guolis? To nežinome, ir jus neskatiname jo ieškoti. Tačiau Ukmergės ir Širvintų rajonų miškuose meška užsibuvo iki vėlaus rudenio, tad tikėtina, kad ji čia ramiai miegojo. Ar tikrai taip buvo, patvirtins medžiotojų miškuose statomos filmavimo kameros, kurios fiksuoja daugelio retųjų mūsų žvėrių stebėjimus.
Ko gero, daug kas nelaukė labai anksti sukrutusių bebrų. Šįmet jie daug kur buvo aktyvūs visą žiemą, tačiau dabar, upeliams išlaužus ledus, bebrai pradėjo darbuotis. Savaitgalį šviežias jų graužimo žymes radau prie daugelio Varėnos, Alytaus, Trakų rajonų miškų upeliukų. Vanduo nepakilęs, potvynio galima ir nesulaukti, todėl bebrai pradeda „kirsti“ medžius ir šia medžiaga tvirtina savo užtvankas. Bebravietės tvenkinyje turi būti daug vandens, kad jis apsemtų ir nuo pavojų saugotų trobelę.
Keliautojui, poilsiautojui tokia bebrų veikla labai įdomi – darbštūs žvėreliai dažnai netgi rodomi pavyzdžiu žmonėms. Tačiau ankstyvą bebrų sujudimą taip smagiai vertina anaiptol ne visi. Štai miškų savininkai susirūpinę seka, kaip vanduo užlieja vis naujus jų miško plotus – gali būti, kad stovinčiame vandenyje daugelis medžių žus. Ūkininkai žino, kur jų žemėse bebrai gyvena melioracijos grioviuose, tvenkia sausinimo sistemas ir tvindo žiemkenčių laukus.
Ką daro miško, žemės savininkai ir, žinoma, medžiotojai? Medžiotojai dar ilgiau kaip mėnesį gali medžioti bebrus, reguliuoti jų gausą. Pirmiausiai jie turėtų reaguoti į ūkininkų pranešimus, ardyti bebrų užtvankas ir gausą reguliuoti melioracijos grioviuose. Jei užtvanka pastatyta tvirta, tam prireiks ir ūkininko technikos paramos.
Pavasarį sumedėjusius augalus bebrai aktyviai graužia iki pirmosios žalumos pasirodymo. Pirmosios viksvos, purienos, krantuose besiskleidžiančios vingiorykštės jiems patinka labiau už penketą mėnesių maistui naudotą medžių ir krūmų žievę.
Taigi, bebrai dirbti sukruto anksti, jiems reikia suspėti sulaikyti negausius šios žiemos tirpsmo vandenis, tačiau aktyvusis jų graužimo sezonas nebus labai ilgas. Vėl medžius „kirsti“ bebrai pradės tik nuo rudens vidurio.
