Selemonas Paltanavičius. Ar gamta gali būti be žiemos?

Įprastas šių dienų klausimas, į kurį tenka atsakinėti: kokie orai bus per Kalėdas? Tame nematau nieko naujo, tačiau kai kas pasikeitė iš esmės: žmonės klausia „dėl savęs“, nes labai svarbu žinoti, ar saugu bus važiuoti automobiliu, ar galės atvažiuoti svečiai, ar... aš jau nesitikiu klausimo, kurio negirdžiu – ar nesušals augalai, ar paukščiai ir žvėrys jausis saugiai, ar jie turės maisto.
Juodagalvė sniegena atrado lesyklą
Juodagalvė sniegena atrado lesyklą / Selemono Paltanavičiaus nuotr.

Nesakykite, kad toks pokytis yra visai nežymus, galbūt – nematomas. Kur ten: jis tiesiogiai liudija, kad gamta ir jos reikalai mums yra nesvarbūs. Net ir lesykla, kurios daugelis klausiančiųjų apie orus niekada neturėjo ir dabar neturi, yra nepatogus mano priminimas, kuriam tikriausiai nelemta tapti kūnu.

Iki gruodžio vidurio regėjome žiemos apraiškų – Lietuvos šiaurėje, Žemaitijoje gerokai pasnigo, kitur tik pasnaigeno. Ne visiems patiko toks sniegelis. Ir nors jis netapo dideliu kliuviniu mums, klausimų apie žiemą (bus ji ar ne?) dar labiau pagausėjo. Taigi, kas gali į tai atsakyti?

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Gulbės dar negalvoja apie žiemą
Selemono Paltanavičiaus nuotr./Gulbės dar negalvoja apie žiemą

Meteorologai ir sinoptikai dar negali pasakyti apie Kalėdų orus. Koks bus sausis ir visa žiema – tuo labiau. Gal tą rodo gamta? Juk jos ženklai paprastai būna iškalbingiausi ir tiksliausi. Iš karto primenu, kad taip „būdavo“, bet to jau nebėra.

Šiandien, likus visai nedaug laiko iki žiemos saulėgrįžos ir Kalėdų, kada iš tikro prasideda gamtos naujieji metai, mes randame labai aktyvių augalų, kurių pumpurai išbrinkę ir atrodo, kad greitai turėtų skleistis ar net žydėti. Žalčialunkiai, taigi – mūsų vietiniai sumedėję augalai, jau žydi, nors tą daryti turėtų kove. Reikėtų atidžiai apsižvalgyti mūsų soduose, nes svetimžemiai įvežtiniai augalai į šiltą gruodį gali reaguoti ypač aktyviai. Kas nutiktų, jeigu jų pumpurus „užkluptų“ bent 20-25 laipsnių šaltis?

Kas nutiktų, jeigu jų pumpurus „užkluptų“ bent 20-25 laipsnių šaltis?

Esame matę, kaip nukenčia rododendrai, kiti dekoratyviniai augalai, uogakrūmiai, vaismedžiai: pavasarį jų žydėjimas būna vangus, o apšalę derėti jie nedera. Ar tokie augalų aktyvumo ženklai sako ką nors apie žiemą? Tikrai ne.

Panašiai nieko nereiškia ankstyvas miestuose gyvenančių naminių pelėdų perėjimas – juk kai kurios poros kiaušinius sudeda ir pradeda perėti jau per Kalėdas. Neįprastas didžiųjų ančių fiziologinis pakitimas – jau dabar gaigalai pradeda švilpsėti – tai jų vestuvinis garsas, kurio jokiu kitu metų laiku nesigirdi. Tą galima sakyti ir apie didžiųjų zylių kalėdinį čiulbėjimą, apie pilkųjų kiškių rują. Turėtume sakyti – tam dar ne laikas.

Tačiau gyvūnai savaip jaučia palankų klimatą, o viską jiems „diriguoja“ fiziologiniai pokyčiai.

Tačiau gyvūnai savaip jaučia palankų klimatą, o viską jiems „diriguoja“ fiziologiniai pokyčiai.

Tai negi žiemos nebus, jeigu ženklai yra jai nepalankūs? Ne, žiemos reikia tikėtis ir laukti. Ji dar neatšaukta, gali bet kada užgriūti su šalčiu ir sniegais.

O tai kaip elgsis visi tie augalai, žvėrys ir paukščiai, kurie paskubėjo daryti ne žiemiškus darbus? Jie nukentės. Juk gamta nemėgsta išsišokėlių, ir pats griežčiausias jos tvarkos pažeidimų prižiūrėtojas yra žiema.

Jau matėm ledelį, sniegą. O kokios bus Kalėdos? Jeigu jos ir bus baltos, tai trumpam. Tikėtina, kad ir naujieji metai nebus žiemiški, o šiek tiek tikresnė žiema turėtų mus aplankyti sausio pradžioje. Kiek jėgų turės žiema ir kaip ilgai tai tęsis – dar nežinom.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis