Sutikite, neįprastas klausimas – ieškoti žiemos, kai čia pat Trys karaliai, o po jų – kalendorinės žiemos vidurys. Tačiau šįkart gamta lėmė kitaip – žiemą pasiuntė tokią. Nepadarykime klaidos, nepulkime ieškoti atsakymų, juo labiau nemanykime juos radę...
Šios žiemos šiltoji versija, deja, nepaaiškina visos planetos būsenos, nes, kaip regime, kai kur žiema yra tokia, kokios niekas nelaukė. Dabar jau turėtume sunerimti dėl kitko – o kas įvyktų, jei staiga užgriūtų šalčiai? Na, tegul ir ne tokie, kaip Šiaurės Amerikoje, pakaktų ir 20 laipsnių.
Toks šaltis, stojęs staiga, padarytų nepataisomos žalos ne tik sodų ir dekoratyviesiems augalams, bet kai kam ir gamtoje. Dabar galima rasti ne šiam metui būdingų augalijos aktyvumo pavyzdžių, išbrinkusių pumpurų ir nuo rudens išlikusių vis dar gyvybingų žiedų.
Ne kitaip su paukščiais. Kalėdų metą ir po jų gamtininkai iš pamario pranešė apie tūkstančius pempių, stebėtų Nemuno deltoje, Rusnės saloje. Čia pat buvo ir žąsys, o Žuvinte – jos ir gervės. Pasižvalgę visur surasime liepsnelių, strazdų – visai ne žiemos paukščių. Todėl visai logiškas klausimas – ar dar galime sulaukti tokios žiemos? Pagaliau – bet kokios žiemos?!
Gyvename žiemą. Todėl dabar mūsų neturėtų nustebinti nei šaltis, nei sniegas. Jų tikrai dar bus. Labai laikinų, neilgai trunkančių. Jiems turime būti pasiruošę. Šiluma ir švelnūs orai tikrai neturėtų užliūliuoti mūsų ir tarnybų.
O kaip ten gamta? Ar jos tarnybos suspės? Ar kuo nors galime prisidėti mes?
Gamtos tarnybos visada veikia atsakingai, ir bet kokie pokyčiai, net labai nelaukti ir, mūsų akimis, padarantys baisios žalos, ilgainiui tampa savaip naudingo gamtai sprendimo įrodymu.
Žinoma, mus visada jaudina žūstantys gyvūnai ir augalai, lūžtantys medžiai. Tačiau sutikite – žūsta ne visi, lūžta taip pat tik kai kurie. Jų vietoje gyvens, augs išlikusieji – matyt, stipresni ir reikalingesni gamtai.
Deja, daugelis šių procesų negali būti valdomi, negali būti padedama nuo jų nekentėjusiems. Žinoma, šalčių užklupti paukščiai, atsidūrę ledo nelaisvėje, susispietę prie mūsų namų, tikrai sulauks globos. Tačiau jos reikės trumpai – nepamirškime, kad po poros su trupučiu savaičių jau bus pusiaužiemis ir bus nuspręstas šios žiemos likimas.
Niekada negalima juokauti su žiema. Gamta ją sutinka ir išlydi tik labai rimtai ir atsakingai. Taip turime elgtis ir mes.
Dar galima visko linkėti šiems naujiems mūsų metams, nes namuose dar žaliuoja eglutės, kurias išlydėsime Trijų karalių dieną.
Taigi linkiu visiems gyventi santarvėje, įsiklausant į gamtą, iš jos besimokant ir ją gerbiant. Viso to mes mokomės ir dar neišmokome. Gal šiemet mums seksis geriau?
