Žinia, ne paskutinėje vietoje yra ilgą dieną iš labai aukštai šviečiančios saulės vis labiau pašildomi žemės ir vandenų paviršiai, jų skleidžiama šiluma. Visa tai labai tinka ir patinka mums, tačiau mes prioritetu nustatant vasaros pradžios metą dažniau laikome kalendoriaus skaičiuotę, bet ne šiuos ženklus.
Mums vasara – giesmių metas. Jau sugįžo paskutiniai šilumą mėgstantys, vėlai parlekiantys paukščiai, atrodo – visiems jiems atėjo didelių rūpesčių laikas: sukti lizdus, perėti, auginti jauniklius gamtoje yra sudėtingiau, nei mums atrodo.
Vasaros pradžia kažkaip savaime tampa riba tarp mūsų paukščių – dalis jų, žiemojusių čia pat ar sugrįžusių anksti pavasarį (šiemet – vasarį) jau užaugino savo vaikus ir palydėjo į pasaulį. Kiti peri ar augina paukščiukus. Vėliausiai paskridusieji tik pradeda pratintis prie sąlygų, gieda ir žvalgosi vietos lizdui.
Miške dabar kaip niekada vešlu, žaluma yra įvairiaamžė ir daugiaspalvė – jos atspalviai keičiasi kasdien, vis labiau vienodėja. Birželio vidury visa giria bus vienodai, lygiai žalia. Miškuose žydi pakalnutės, baltašaknės, vienpiestės gudobelės ir laukinės obelys.
Žinoma, žolinių augalų žydėjimas labai aktyvus, stojus kaitrai – neilgas. Čia pat galima stebėti ypač didelį vabzdžių aktyvumą. Mes vertinam akimis, taigi – ką matome. O matome dūzgiančius paprastuosius grambuolius, labai stambius vabalus, kurie lėtai sukasi apie šviežiais jaunais lapeliais lapotas ąžuolų šakas. Nedaug kas gamtoje medžioja grambuolius – gal tik gandrai, naktį renka ežiai, mangutasi, kiaunės, lapės. Kitiems paukščiams jie per stambūs.
Jauniklius vedžioja antys klykuolės, laukiai.
Tiesa, dabar jūs turite pastebėti arimuose ar vasarojaus želmenyse juoduojančias kranklių šeimynas – jaunikliai neseniai paliko lizdus ir kartu su tėvais mokosi medžioti.
Ar paukščiai medžioja? Ypač – ne plėšrieji? Taip, kranklį galima vadinti tikru medžiotoju, nes jis yra labai stiprus, aktyvus, savo snapu jam paprasta įveikti bet kokį kiaušinį, peržnybti angį. Krankliai puikiai traiško garmbuolius. Deja, tai – ne svarbiausias jų lesalas. Daug pavojingesni jie ką tik atvestiems stirniukams, kiškiukams – suradę tokį žvėrelį, jie greitai jį pribaigia ir puola mėsinti. Kranklių jaunikliai, suprantytama, mokosi šio „meno“.
Jauniklius vedžioja antys klykuolės, laukiai. Po dienos kitos inkilus paliks pirmieji varnėniukai. O strazdžiukai jau skraido. Tiesa, juos lengva pažinti pagal trumpas uodegas.
Gegutės balsą pažįstame visi. Tačiau dabar sekliuose ežerėliuose, kūdrose, kur tarp švendrų yra ploteliai greitai sušylančio vandens, kumsi kūmutės – nedidelės tamsios, beveik juodos varlytės, kurių pilvas išrašytas raudonos ar ryškiai oranžinės spalvos dėmėmis. Čia pat sukasi pulkai rupūžių ir rusvųjų varlių buožgalvių. Gi žaliosios varlės tik pradeda aktyvias „giesmes“, jos nerš dabar.
Giesmių daugiausia prie ežero, prie laukų balutės su krūmais, su švendrais. Gražiausiai skamba nendrinukių, tošinukės, devynbalsių balsai. Pati garsiausia didžioji krakšlė – ramiu oru jos giedojimą gali girdėti už kilometro, o priėjus visai arti giesmė tampa išvandymu mūsų ausų būgneliams. Tarp nendrių šios krakšlės susuks savo gilų pintą „lopšį“ – lizdą, iš kurio nei kiaušiniai, nei jaunikliai neiškrinta net esam dideliam vėjui.
Ar paukščiai medžioja? Ypač – ne plėšrieji? Taip, kranklį galima vadinti tikru medžiotoju
Panašūs yra aukštai medžiuose, šakų šakumose nupinti gilūs volungių lizdai. Mažai kol kas giedančių volungių. Nelengvas paukščių, keliaujančių žiemoti į Afriką, gyvenimas – ten labai daug jų sugaunama ir paprasčiausiai suvalgoma.
Kaip niekada vešliai žydi žemuogės – po mėnesio ragausime raudonas kvepiančias uogeles. Žvalgomės į užmegztas trešnes, vyšnias, su baime žiūrime į obelų žydėjimą – o jeigu šalnos? Jos tikrai būna, Lietuvoje šalnos sidabruoja net pačioje vasaros pradžioje, maždaug iki birželio 5-8 dienų.
Taigi – sveikinam vasarą, bet neužmirštam, kokiose platumose gyvename ir prisimename, kad gamta taip gyveno tūkstančius metų. Ir – išliko, buvo gyva, vešli, visada sugebėjo prisikelti net po labai žiaurių išbandymų. Šiemet tokių nelaukiame...
