„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 03 18

Selemonas Paltanavičius: Genio kalvė dar nepamiršta

Tada, kai mes džiaugiamės saule, ilga diena ir užuovėjoje tvyrančia saulės spindulių sukurta šiluma, nekyla abejonių – atėjo tikrasis pavasaris. Tą patvirtina darželyje žydinčios snieguolės, beržo viršūnėje smagiai čiulbantys varnėnai. Taigi, tuo neabejojama ir gamtoje. Tačiau viena pavasarį matyti ir jausti, kita – gyventi jame.
Didysis margasis genys savo kalvėje
Didysis margasis genys savo kalvėje / Selemono Paltanavičiaus nuotr.

Kai parskrenda bent keletas paukščių rūšių, mums kyla logiškas klausimas: o ką jie tokiu metu lesa? Ne visoms rūšims tinka sėklos, daugeliui jų reikia kitokia – gyvojo lesalo. Kad ir pempėms – juk jos tikrai negali lesti grūdų ar žolių sėklyčių, tai nėra jų raciono dalis. Įdomu, kaip jos verčiasi?

Ar matėte, kur dabar laikosi pempės? Pabaliuose, dirvonuose, arimuose. Ten prieš saulutę atitirpusiame paviršiniame sluoksnyje kruta gyvybė – sliekai, mažutės, bet labai gausios kolembolos, ropinėja vorai. Atrodo, kad net ir toks mažas lesalo kiekis patenkina paukščius.

Didieji margieji geniai neišskrido niekur. Arba – didžioji jų dalis žiemojo čia pat. Kai kurie (labai negausūs) lankėsi lesyklose, o kiti, gyvenantys miškuose, dar rudenį pakeitė meniu, prie vabalų lervų, randamų po žieve, ėmė naudoti vis daugiau eglių ir pušų sėklų, esančių kankorėžiuose. Visą žiemą tai buvo bene vienintelis didžiųjų margųjų genių maistas.

Spygliuočių sėklos – labai maistingos, tad geniams lesalu rūpintis nereikia. Tiesa, šios sėklelės yra labai mažos, tad geniui per dieną reikia išaižyti dešimtį kitą eglės kankorėžių ir bent dvigubai daugiau pušies kankorėžiukų.

Kankorėžiams aižyti didieji margieji geniai naudoja „kalvę“ – nežinia, kas taip pirmukart pavadino medžio plyšį, į kurį paukštis įspraudžia atsineštą kankorėžį, tačiau šis terminas prigijo. Apie tokią kalvę pirmiausiai sužinome iš krūvos kankorėžių pašiauštais žvyneliais, kurie mėtosi po vienu medžiu.

Kaip genys ieško sėklų? Visų pirma, jis turi atsinešti nuskintą kankorėžį, įsprausti jį, o po to lyg juvelyras vartyti žvynelius, kapsėti, traukyti sėkleles.

Kaip genys ieško sėklų? Visų pirma, jis turi atsinešti nuskintą kankorėžį, įsprausti jį, o po to lyg juvelyras vartyti žvynelius, kapsėti, traukyti sėkleles. Šie metai ypač derlingi eglėms, tad geniai tikrai turėjo daug lesalo ir darbo. Beje, kodėl – turėjo?

Miške ir dabar visos kalvės „veikia“, geniai tik kartkartėmis lekia tarškinti sausos šakos, pagroti savo melodiją, po to skuba į eglės viršūnę ir su nusiskintu kankorėžiu lekia į kalvę. O kada jiems prasidės kitoks pavasaris? Tai bus dar negreitai, nes turi pasirodyti vabzdžiai, turi sudėti kiaušinėlius, iš jų turi išsiristi vikšrai ar lervutės. Žodžiu – geniams pavasaris, kai racione rasis vis daugiau vabzdžių, bus tik balandžio gale, o gal – net gegužę.

VIDEO: Genio kalvė dar nepamiršta

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“