2021 10 05

Selemonas Paltanavičius: Iki paskutinės sėklelės

Mūsų aplinkoje nesunku pastebėti ydingą tendenciją: vis labiau įsivyrauja monokultūros, nyksta atviro kraštovaizdžio mozaika, Vyriausybės vadovė primena apie per didelį naudojamą trąšų kiekį. Gamtoje vis mažėja vabzdžiams būtinų, ilgai žydinčių augalų plotai, tuo pačiu – nyksta paukščių perimvietės ir mitybinė bazė. Taip pat galime įžvelgti su deklaruojamais aukštaisiais tikslais ir menamais siekiais prasilenkiančius žemėnaudos principus, kurie, beje, reglamentuojami teisiniais dokumentais. Atrodo, kad kalbos apie klimato kaitos pažabojimą net nežada tapti kūnu.
Iš lėto, po sėklelę
Iš lėto, po sėklelę / Selemono Paltanavičiaus nuotr.

Tačiau jeigu kalnas neina... taip taip, jei visa tai nedaroma valstybės lygmeniu, kodėl to neturime daryti mes, visi, kiekvienas?

Apie vieną labai paprastą, bet gyvajai gamtai svarbų dalyką šiomis dienomis primena zylės: jos nesitraukia nuo saulėgrąžų graižų, kaskart patikrindamos, kuriame jų sėklos jau subrendusios ir pasirinkdamos patį brandžiausią. Tiesa, tie graižai, kuriuose sėklos subrendo seniai, jau tušti, išlesioti iki paskutinės sėklelės. Ar saulėgrąžos, pas mus retai auginama kultūra, yra reikšminga, ar ji gali tapti nors maža parama, pagalba gyvajai gamtai?

VIDEO: Zylė lukštena saulėgrąžą

Lietuvos kaime saulėgrąžos visada sėjamos ten, kur „lieka vietos“. Galima suprasti tokį požiūrį –juk mes saulėgrąžų negliaudome, o kito panaudojimo namuose ar ūkyje taip pat nežinome. Saulėgrąžų sėklas importuojame iš valstybių, kur jas augina intensyviai, kad ir iš Ukrainos.

Tačiau saulėgrąžas kaimo žmonės visada sėdavo ir žydinčios jos tapdavo nektaro tiekėjomis bitiniams vabzdžiams, o sėkloms prinokus – maisto šaltiniu paukščiams. Tiesa, gal ir nederėtų sakyti, kad taip tik būdavo; kai kas jas sėja, augina ir dabar.

Negalima neįvertinti saulėgrąžų teikiamos naudos paukščiams – visą pirmąją rudens pusę jas lanko iki 10 rūšių sparnuočiai. Tiesa, iš graižų sėklas pešioti moka zylės, bukučiai, geniai ar labai retai užklystantys kryžiasnapiai. Kiti straksi čia pat ant žemės ir lesa tai, kas atlieka nuo zylių, kas nukrinta. Dabar saulėgrąžos pritraukia net migruojančius paukščius, kuriems lesalas labai svarbus. Tačiau ar saulėgrąžos gali išspręsti visas problemas, kylančias paukščių pasaulyje? Ar dėl to jų populiacijos gali būti kitokios?

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Lukštentoja didžioji zylė
Selemono Paltanavičiaus nuotr./Lukštentoja didžioji zylė

Saulėgrąžos tebūnie simbolis: vasarą žydinčios tada, kai baigiasi kiti žiedai, o rudenį paukščiams pasiūlančios sėklų, kai trūksta kito lesalo. To tikrai nepakanka, tačiau žinia – jei žmogus ne sau, o gamtos vaikams sėja saulėgrąžas, jis tikriausiai keletą kartų per vasarą (kad žydėtų be pertrūkių) sės facelijas, agurkles, augins raudonėlius, šalavijus, mėtas ar dobilus, kurie pamaitins begalę vabzdžių. Tikėtina, kad vasarą jis įrengs girdyklą paukščiams, kad savo laukuose iškas kūdrą varliagyviams, o tarp pasėlių laukų pasodins apsauginę medžių juostą, kurioje augs eglės, kadagiai, beržai, putinai, avietės, laukiniai serbentai ir kiti paukščiams bei vabzdžiams labai reikalingi sumedėję augalai. O kur dar lesykla visai žiemai, prie kurios bus galima pakabinti nuo rudens išlikusius neišlukštentus saulėgrąžų graižus? Kur...

Klimato kaita, gamtos nuskurdimas, strategijos iki n-tųjų metų... kiek daug trafaretinių posakių mes išmokome. Tačiau ar darėme ką nors, kad viskas būtų kitaip? Ar pasėjome tas kelias saulėgrąžos sėkleles? Ar pagalvojome, kad gamtai nėra mažų ir nesvarbių darbų? O nuo jų juk viskas prasideda...

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis