Iki Kalėdų likus porai savaičių, mes gyvename šiek tiek kitokiais rūpesčiais – į juos prasismelkia šventinės nuotaikos ir nerimas: ar jau viską padarėme, kad šventės ateitų džiugios, be jokio skolos, nepadarytų darbų šešėlio? Po savaitės gamtos metų ratas sustos sukęsis, dienos ir nakties santykis keletui dienų liks nesikeičiantis. Tai bus tikrasis prieššventinis laikas – ir džiugus, ir labai darbingas. Ar toks jis bus ir gamtoje?
Žiemos metą, kai dienai net giedra skiria septynetą su trupučiu valandų, gamtoje nelaukiama didesnių darbų. Atrodo, kad čia aukštesnysis protas liepia visiems gyventi racionaliai, nesiblaškant, taupant energiją ir maisto išteklius. Pervertintume gyvūnus pasakydami, kad jie žino, kaip reikia elgtis; dar keisčiau būtų aiškinti, kad to jie išmoko, sakykime... iš savo tėvų.
Tiesa, kai ko reikia išmokti ir jiems – antai žvėrys moka išvengti susidūrimų su žmonėmis, patys atranda kelius į miško jaunuolynus, kuriuos sukūrė ne gamta, o žmonės.
Ne, tėvai to išmokyti negali, nes ir patys to nemoka. Jie jaučia tai, kas jiems perduodama iš gamtos. Jų reakcijos į vienus ar kitus reiškinius, net ir žiemą, yra jau suplanuotos ir paruoštos. Tiesa, kai ko reikia išmokti ir jiems – antai žvėrys moka išvengti susidūrimų su žmonėmis, patys atranda kelius į miško jaunuolynus, kuriuos sukūrė ne gamta, o žmonės.
Matyt, ne patys šernai sugalvojo ir metą savo rujai – vestuvėms. Dabar kaip tik ta šventė, ji tik prasideda, o per Kalėdas bus pačiame įkarštyje. Šis metas šernams kelti vestuves ne šiaip – maži dryžuoti šerneliai turi gimti ant žiemos ir pavasario ribos. Tai – dėsninga. Tačiau kas bus, jeigu žiema užtruks? Ar šernai dabar gali „žinoti“, kaip taip nutiks? Jokiu būdu! To jiems neduota. Jeigu pavasaris išaus vėliau, dalis ankstyvųjų jauniklių gims snieguose. Ar jie išgyvens? Gali būti, kad jiems pavyks, nes šernės yra labai stropios mamos.
Naktys ilgos ir daugiausiai laiko turi gyvūnai, aktyvūs tamsoje ar prieblandoje. Jeigu neaprišote, neapsaugojote savo obelaičių, dekoratyviųjų sodo augalų, kiškiai tikrai atras šią jūsų sodininkavimo spragą. Paskubėkite. Ir dar – nepamirškite lesyklos. Gal orai ir toliau svyruos, sniegą keis plika žemė, tačiau sparnuočiai prieraišiai lankys lesyklą ir tikės jūsų gerumu ir ištikimybe. Negalime jų nuvilti!
