„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2018 11 10

Selemonas Paltanavičius: Kur nusileis svirbelių pulkai

Jau spalio gale žvalgomės svirbelių, kurie, kaip supratote, nėra labai įprasti ir kasdieniški. Tačiau net ir nepažįstantys šių paukščių negali jų nematyti ir nepastebėti. Skrendantis ore pabiręs svirbelių pulkelis panašus į lekiančius varnėnus. Tačiau kiekvieno klausa neabejotinai pagaus melodingą svirbelių svirbėjimą – mūsų gamtai neįprastus „varpelius“. Kodėl neįprastus ir kodėl tik dabar kalbame apie šiuos paukščius?
Medyje sutūpę svirbeliai žvalgosi uogų ir vaisių.
Medyje sutūpę svirbeliai žvalgosi uogų ir vaisių. / Selemono Paltanavičiaus nuotr.

Vasarą svirbeliai gyvena toli šiaurėje. Jų perėjimo arealas tęsiasi nuo Norvegijos iki pat Kamčiatkos, taip pat – ir Šiaurės Amerikos tundros bei miškatundrės zonoje. Keliavę tuose kraštuose sako, kad jiems ne tik perinčių svirbelių stebėti nepavyko – šių paukščių jie nematė skraidančių, lesinėjančių. Paskutiniais duomenimis, visoje pasaulinėje svirbelių rūšies populiacijoje yra iki 30 milijonų individų. Beribėse platumose išsibarstęs net ir toks kiekis, pasirodo, gali būti nepastebimas.

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Keista matyti svirbelius dar žaliuojančiose obelyse.
Selemono Paltanavičiaus nuotr./Keista matyti svirbelius dar žaliuojančiose obelyse.

Bet ši rūšis turi nepaprastą savybę: kas keletą metų jų populiacija pagausėja bent keletą kartų ir staiga patraukia į pietus. Tada juos pamatome ir mes, o šiaip tokios migracinės invazijos metais svirbeliai gali pasiekti Kaspijos ir Juodąją jūras, Šiaurės Italiją. Tikrojo svirbelių traukimo, kai šių paukščių pulkai būna matomi dažname sode ar miesto parke, neregėjome jau keletą metų. Ar jų sulauksime šiemet?

Kam klausti: ar sulauksime? Jie jau čia, tik pirmieji stebėjimai nesuteikė žinių apie visą galimą migraciją ir jos pobūdį. Spalio 26 ir 27 dienomis Kuršių nerijoje, Juodkrantėje, negalėjau nesigrožėti svirpiančiais, plazdančiais svirbeliais. Kelių dešimčių paukščių pulkeliai skraidė pirmyn atgal, savo įpročiu sutūpdavo medžių viršūnėse, o iš ten apžvelgę aplinką, leisdavosi į sodus. Ant obelų šakų dar raudonavo daug obuolių, tad paukščiai galėjo lesti juos pasivaržydami su juodaisiais strazdais. Taip pat mielai jie lesė gudobeles ir net gyvatvorėse juoduojančius kaulenių vaisiukus.

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Be svirbelių, kaulenių niekas kitas nelesa.
Selemono Paltanavičiaus nuotr./Be svirbelių, kaulenių niekas kitas nelesa.

Pavadinęs juos pirmaisiais šių metų svirbelių pulkų žvalgais, po poros dienų turėjau nusivilti – visi svirbeliai pradingo. Nemačiau jų ir negirdėjau ausiai tokio malonaus svirbimo. Tikiu – laikinai, nes ruduo mūsų dar neišbandė iš šiaurės plūstančiais šalčiais. O su šalčiais gali plūstelėti ir svirbeliai.

Kol kas pas mus jiems dar daug lesalo. O žiemą, kai visos uogos ir vaisiai nulesti, jie gali lėkti kuo toliau į pietus. Žinoma, ten pavojų dažniau, ten jie gali būti gaudomi ir medžiojami. Todėl būtų geriau, kad svirbeliai kuo ilgiau užsiliktų pas mus ir peržiemoję patrauktų atgal, į savo miškatundres.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs