Be kitų žiemiškų rūpesčių mes, nors ir jausdami, kad jie paskutiniai ir neilgalaikiai, mes vardijame smulkiųjų žvirblinių paukščių, nuo rudens gyvenusių prie mūsų namų ir lankiusių mūsų lesyklas, priežiūrą. Mūsų pažadas paukščiams, bent trejetui mėnesių pakeitęs jų gyvenimo sampratas, dabar jau negali būti persvarstytas ir pakeistas. Todėl patarimai visiems, iki šiol globojusiems paukščius, yra paprasti – tęskite šią veiklą iki žiemos išėjimo. Tiesa, yra ir kitokių klausimų.
Daug kas būtent dabar skambina, rašo ir klausia: jeigu paukščiams per visą žiemą lemtingos bus šios dienos (dar tiksliai nežinome, kiek tęsis „tikroji“ žiema), gal yra prasmės juos pradėti lesinti dabar?
Bandyti reikia, tačiau niekas negali garantuoti sėkmės. Iš tikro – tai nėra vienpusis, tik mūsų sprendimas. Gali būti, kad visą žiemą prie jūsų namų nesilankę zylės, žaliukės, sniegenos, bukučiai ar geniai tiesiog nesupras, nematys jūsų gražių veiksmų ir į lesyklą neatskris, tiesiog – nežinos, kur jos ieškoti. Be to, paukščių dabar yra jau mažiau.
Žiemos gale paukščių pulkeliai praretėja natūraliai – net ir tokią žiemą kaip ši kai kas iš jų žūsta, kitus nutveria paukštvanagis. Tačiau dabar paukščiai nėra labai judrūs, o radę lesyklas, jie visą laiką leidžia jų aplinkumoje. Taigi, gali būti, kad šie sparnuočiai į naujų lesyklų paieškas nepasileis ir jūsų nepradžiugins.
Tačiau yra rūšys (naminiai žvirbliai, karklažvirbliai), kurios prie namų lankosi visada ir net tokius vėlyvus jūsų pasiūlymus mielai priims. Kas žino – o gal prie jų prisidės ir dar kas nors.
Paukščių globa žiemą – savanoriška veikla, to daryti niekas neliepia. Bet jeigu manote, kad jūsų lesykla gali padėti paukščiams, būtinai ja pasirūpinkite. Už tai niekas nedėkos, padėkų mums ir nereikia. Geriausiai atlygis – skardžios giesmės ir jaukus krebždėjimas už lango.
