Pati jos pradžia Lietuvą pagaliau pamalonino lietumis. Jeigu kur nors jo buvo per mažai, reikia laukti. Visuose santykiuose su gamta tinka tik viena bendravimo forma – laukimas. Taigi, sulaukę lietaus ir vasariškos šilumos, ne tik mes svaigstame nuo ypatingo pojūčio – taip pat jaučiasi ir augalai, gyvūnai, ypač vabzdžiai.
Jeigu yra abejojančių gamtos kalendoriumi ir vasaros pradžia, siūlau apsižvalgyti aplink. Šiandien net Rytų Lietuvoje pievose žydi jau tik pusė kiaulpienių – kiti žiedynai virto pūkuotom sėklų galvelėm. Dirvonuose nuostabaus grožio našlaičių kilimas – kai kas vadina jas piktžolėmis, bet kaip nesinori to sakyti... Pradėjo žydėti šermukšniai, net ir gūdžiam pavėsy nubiro ievos, o soduose tebežydi obelys. Ten, kur nebuvo didžiųjų šalnų, jų žieduose užsimegs nauja gyvybė – būsimi obuoliukai. Gali būti, kad kalbos apie visuotinį obuolių derliaus praradimą neišsipildys arba – jų nuostoliai bus kur kas mažesni, nei manyta.
Tik dabar pabunda ąžuolai – daug kur jų lapeliai tik skleidžiasi. Gali būti, kad medžiams buvo labai sunku dėl sausros. Tačiau iš tikro jie ir neturi skubėti. Vos pradėjusius platėti lapelius beregint apninka vabzdžiai. Po lietaus staiga sujudo grambuoliai – pavakarėm, nuo žemės kylant garui, jų debesys kyla kartu. Suaugę vabalai maitinasi ąžuolų, klevų lapais – papurtęs liauną ąžuolėlį, sulauki nuo šakų krintančio grambuolių „lietaus“. Žinoma, kirai, kovai, gandrai skuba rinkti juos, tačiau daugelį paukščių atbaido kietas chitininis vabalo „apdaras“, iš kurio jį išlukštenti yra sunku.
Kadangi miškuose dar balandį išdžiūvo balutės, uodų gausos neregėti. Kol kas ir šių dienų lietūs uodams nieko gero nepasiūlė. Tad iškylaujantiems ar dirbantiems miške dar smagi atgaiva. Žinia, ne visi ją supranta taip, kaip mes – juk šikšnosparniams uodai yra mėgstamas maistas, jais savo vaikus maitina daug paukščių.
Šiandien vasara su šiltais vėjais paskleidė drugius usninukus. Šie dieniniai drugiai atskrido nuo Viduržemio jūros ar net iš Šiaurės Afrikos. Greta jų žieduose regėjau ir pavienius drugius admirolus – nelabai būdingus šiam laikui tokius pat keliautojus, kaip ir usninukai. Abi šios rūšys yra labai geras pavasario ir vasaros orų indikatorius – jei vyrauja sausi ir karšti orai, jų galima tikėtis. Vėsa ir lietus jų visai nevilioja, taigi – būna metų, kai usninukų į Lietuvą beveik neatskrenda.
Visi švenčiame Biologinės įvairovės dieną. Ji minima ir visam pasaulyje, tik ne visur ši data sutampa su gamtos pakilimu. Mums paprasčiau, nes gegužės paskutinė dekada visad būna vasariška. Jei norime pamatyti, kokia turtinga yra mūsų gamta, ja žavėtis, ją pažinti turime kaip tik dabar – gamtos vasaros pradžioje.
