Jų daug, pavasarį žadančius augalų daigus ir žiedus matome visur – nuo prezidentūros kiemo, kuriame vejose žydi krokai, iki žibuoklių mėlynavimo prieš saulę esančiuose šlaituose. Keista, tačiau klevų sula jau baigia tekėti, ateina eilė beržams.
Tačiau patys pastebimiausi – paukščiai. Jau stebėta apie dešimtį parskridusių paukščių rūšių. Būtent, parskridusių, nes kai kurių rūšių pavieniai individai sėkmingai peržiemojo ir buvo palaikyti sugrįžėliais. Šiomis dienomis jau čirškauja dirviniai vieversiai – jų balsai tikrai neprimena mūsų pasiilgtos giesmės. Pulkais jau skraido ir į Žuvinto ar pamario nendrynus nakvynei susirenka varnėnai. Laukuose straksi amaliniai strazdai – jie paprastai sugrįžta pirmieji. Miškuose ūksi karveliai uldukai.
O želmenų laukuose ir dirvose, kur telkšo greit išdžiūstančios balutės, bėginėja pempės. Jų pulkeliai baikštūs – nieko keisto, nes pempės atskrido iš kraštų, kur buvo visą žiemą persekiojamos ir medžiojamos. Greta laukuose lesinėja gulbės giesmininkės, oriai braido gervės. Prie jų dažnai nusileidžia želmeninių ir baltakakčių žąsų pulkai. Kiekviena diena dabar sugrąžins vis naujus paukščius, nors tikrojo jų antplūdžio teks palaukti dar 2-3 savaites. Žinoma, jei tik neužgrius žiema...
