Pirmąją Kalėdų dieną gimė viena minutė naujos šviesos. Būtent, viskas buvo nuspręsta dar gruodžio 21-ją, per žiemos saulėgrįžą arba elnio devyniaragio dieną – mūsų planetos ašis ėmė svirti kitaip, skriedama savo orbita ir sukdamasi apie savo ašį, Žemė savo šiauriniu ašigaliu pradėjo artėti į Saulę. Tai truks ilgai, pusę metų, o šis ciklas baigsis prieš pat Jonines.
Gali būti, kad mes negalime apčiuopti tokios permainos. Sako, kad tolimi protėviai tą žinoję ir mokėję apskaičiuoti. Jei tikrai taip buvo, prieš juos, protėvius, turėtume nukelti kepures, nes tai – labai sudėtinga.
Tačiau kai kam gamtoje tokia naujiena ir svarbi, ir suprantama. Įdomu, kad ją praneša, paskelbia ne bet kas, o didžioji zylė. Jau ne pirmą dešimtmetį jos pavasarinę giesmę išgirstu per Kalėdas ar iškarto po jų, bet – dar iki Naujųjų metų. Kai kada, ypač prieš 20–30 metų, ankstyvasis zylės tilindžiavimas būdavo dar „neišlavintas“, kimus, stringantis. Dabar zylės pragysta beveik pavasariškai – skardžiai, gaiviai ir garsiai.
Kas atsitiko zylėms? Ar jos tikrai pamatė tas 2–3 naujos šviesos minutes ir taip išreiškia savo įspūdžius?
Ko gero, taip galvoti yra labai žmogiška, bet – kažin ar priimtina paukščiams. Juk jie negali šiaip sau, dėl netikėto įvykio pradėti giedoti, sukti lizdus, dėtis kiaušinius – tokius veiksmus sąlygoja ryškūs fiziologiniai pokyčiai. Giesmė – viena iš fiziologinio aktyvumo išraiškų: čiulbėti paukščiai ima prasidedant veisimosi sezonui ir nutyla jam besibaigiant. Tačiau kas lemia didžiųjų zylių giesmes iš karto po Kalėdų? Kodėl didžiųjų ančių gaigalai pradeda „pavasariškai“ švilpsėti šiuo metu, kai seniau tokį garsą tekdavo fiksuoti tik vasario gale?
Yra tik vienas galimas paaiškinimas: klimato kaitos greitėjimas sukelia daug neigiamų reiškinių, iš kurių vienas – ankstyvas paukščių fiziologinis aktyvumas. Bet tai – ne tik giesmės. Naminės pelėdos, kai kada krankliai, didieji apuokai ir jūriniai ereliai perėti pradeda beveik mėnesiu anksčiau, nei rasime profesoriaus T.Ivanausko knygose. Ar tokį pokytį galime laikyti progresyviu? Ko gero, ne. Kaip ir kiekvienas eksperimentas gamtoje, šis taip pat gali turėti labai skaudžių ir pavojingų pasekmių. Nes su gamta reikia susitarti visada. Išsišokėliai čia nėra mylimi!
