2020 01 25

Selemonas Paltanavičius: Prisimink – sausio 25-oji. Pusiaužiemis

Sakytum: ar reikia priminti, kad šiandien – Pusiaužiemis? Juk visi tą žino ir laukia barsuko žinios, nes labai rūpi antroji likusi žiemos pusė. Taigi, šiandien barsukas turėtų atlikti garbingą savo misiją – išlindęs iš urvo apsižvalgyti ir pagal tai, šviečia saulė ar ne, nuspręsti žiemos lemtį.
Karetaitė Pusiaužiemį sutinka giedodama pavasariškai
Karetaitė Pusiaužiemį sutinka giedodama pavasariškai / S.Paltanavičiaus nuotr.

Saulėtą dieną pamatęs savo šešėlį, jis turėtų grįžti į urvą ir gultis ant kito šono, nes iki tol miegojo ant vieno šonelio. Neišvydęs saulės ar savo šešėlio, barsukas gulasi ant to paties šono – žiemos nedaug belikę, nėra ko vargintis...

Taip visada žinodavome barsuko pranešimus net jo paties nematydami. Tačiau tada būdavo šaltos „tikros“ žiemos, ant sniego barsuko šešėlis atrodydavo tamsiai mėlynas...

Ką barsukui sakyti šiemet? Ką parodyti žmonėms, kad jie žinotų nemalonią tiesą: žiemos nebus!

Ką barsukui sakyti šiemet? Ką parodyti žmonėms, kad jie žinotų nemalonią tiesą: žiemos nebus! Ir šis Pusiaužiemis nedalija žiemos perpus, nes ir dalinti nėra ko. Vadinasi, mes ir barsukas nežinome, ar matėme, išgyvenom vieną žiemos pusę. Vadinasi...

Rytų Lietuvoje priešpiečiu dar buvo apniukę, tačiau vis retėjantys debesys žadėjo giedrą. Tą vakar buvo galima įžvelgti vakaro debesyse, nors sinoptikai tvirtino: bus apsiniaukę. Taigi, pliūptelėjo saulė – prašvito. Čia ir prasidėjo: zylės tilindžiavo iš visų pusių, linksmai kliuksėjo aukštyn ir žemyn ąžuolo kamienu lakstydamas bukutis. Dieną geniai šakomis negroja, jie darbuojasi savo „kalvėse“.

S.Paltanavičiaus nuotr./Ilgasnapė vištelė nelaukia žiemos
S.Paltanavičiaus nuotr./Ilgasnapė vištelė nelaukia žiemos

Tačiau štai girdžiu – susipešė, sučerškė. Vadinasi, viskas jų pasaulyje gerai, jie saugo savo teritorijas. Vilniaus pakrašty prie Neries prieš saulutę sukruto ir pragydo karetaitė, kažkur suokė liepsnelė, ore nežiemiškai karksėjo kovai. Juodagalvės sniegenos pipsėjo, skelbdamos apie gerą savo nuotaiką – kaip dar kitaip galima įvardinti būseną, kai pumpurai išsprogę, juos gliaudai lyg salotas. O užsikasti gali aitriomis, bet labai kaloringomis uosių sėklomis. Prie upės pasklido didžiųjų ančių poros, patinėliai pavasariškai švilpsi ir saugo savo išrinktąsias. Negi čia Pusiaužiemis?

S.Paltanavičiaus nuotr./Gulbių giesmininkių šeimynos dar kartu, nepabirusios
S.Paltanavičiaus nuotr./Gulbių giesmininkių šeimynos dar kartu, nepabirusios

Kas? Koks dar Pusiaužiemis – paprastam pabaly, šlapynėje, kur štai pradėjo kilti rožiniai šaukščių ūgliai, sliekauja ilgasnapė vištelė. Žiemą ji turėtų būti toli, nes tikrą žiemą net dumblas sušąla ir į jį neįkiši snapo. Tačiau ši žiema kitokia, ir Pusiaužiemį ji sutinka čia, Vilniuje, prie Neries.

VIDEO: Ilgasnapė vištelė Pusiaužiemio dieną

Sunku tau, barsuk, gyventi nežinant, kas bus su mūsų planeta. Ne lengviau ir mums, nes štai Pusiaužiemis, o mes neturime ko pasakyti apie žiemą. Tačiau mes turėtume ilgam prisiminti Pusiaužiemį, kurios alsavo pavasariu. Kas žino, koks jis bus kitąmet?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos