Sakytum – vos keletas laipsnių šilumos tikrai negalėjo nieko pažadinti ir prikelti gyvenimui. Tačiau ši situacija mums dar kartą primena, kas gamtoje yra svarbiausias: ne šiluma ar šaltis, o šviesa ir saulė!
Pirmoji tikrai skaidri pavasario diena turėjo ką parodyti, nes visi (ne tik mes) judėjo, krutėjo, stengėsi būti atvirumoje. Anksti rytą saulės paliesto skruzdėlyno viršuje jau ribėjo rudųjų miško skruzdėlių masė – kitaip tokio jų kiekio nepavadinsi.
Nors skruzdėlės čia krutėjo ir lygiai prieš mėnesį, tačiau po to dar buvo visko. Tiesa, per tą laiką skruzdėlyną buvo aplankiusi meleta, jame iškasė gilias angas ir gerokai pasmaguriavo skruzdėlėm. Kol kas skruzdėlės tik šildosi, dar nedirba „vasaros“ darbų, tad ir skruzdėlyno nelopo – tą padarys, kai tikrai atšils.
Ryte aukštai danguje kliksėjo į šiaurės rytus skubančios žąsys. Kol kas jos tikrai nelekia į perimvietes – ten, tundroje ir miškatundrėje, vis dar žiema. Jos apsistos pakeliui ir lauks maždaug porą mėnesių. Kad tik potvynio vanduo nenusektų...
Labai kryptingai skrido suopiai – po vieną, bet vis toldami šiaurės pusėn. Lauke prie girios straksėjo amaliniai strazdai, girioje prie Merkio suokė juodasis strazdas, o pievose prie balučių sliekavo pempės. Joms sekėsi. Tačiau kaip pievos atrodys po 2 savaičių, kai balutės išdžius ir vandens nebeliks?
Virš pievų visą dieną virvėjo vieversiai, ant aptvarų stulpų giedojo geltonosios startos, laukuose skubriai bėgiojo lesinėdami varnėnai. Kažkas turėjo matyti ir baltuosius gandrus, kurių pirmieji pranašai jau sugrįžo. Pačiam Vilniuje rytą praskrido tik pulkelis pilkųjų garnių. Matyt, tai ne vietoje, Nemune peržiemoję paukščiai, o sugrįžę iš žiemaviečių.
Prie Merkio jau skraidė ankstyvės, ant žolių stiebų grobio laukė pievinės erkės, žole bėginėjo voreliai.
O beržyne prieš saulę vėrėsi žibuoklės ir keldami pernykščius medžių lapus tiesėsi meškiniai česnakai. Kažkur čia pat tuoj išaugs rūteniai, blužnutės, atsities plukės. Augalų pavasaris šviečiant saulei būna veržlus ir greitas.
Iki Velykų likus porai savaičių, galima spėti būsiantį gražų, bet neskubantį pavasarį. Mūsų dar nelepins šiluma, ir saulę regėsime ne visada. Tačiau gamtoje vartai pavasariui atkelti, tad kiekviena diena dovanos naujus paukščius, augalus ir vabzdžius. Tik spėkite viską pamatyti!
