Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2018 06 12

Selemonas Paltanavičius: šventa vieta tuščia nebūna

Yra toks posakis ir jis, kaip sako – ne iš piršto laužtas. Tuo teko įsitikinti viename dirbtiniame vandens telkinyje greta Vilniaus stebint paukščius.
Toks buvo ausuotųjų kragų lizdas
Toks buvo ausuotųjų kragų lizdas / Selemono Paltanavičiaus nuotr.

Šį pavasarį užutekyje netoli kranto plūduriuojantį lizdą sunešė, sudėliojo ausuotieji kragai. Šie paukščiai puikūs nardytojai, tačiau sausumoje jiems vaikščioti nelengva. Todėl visą medžiagą lizdui jie renka vandenyje. Krago lizdas – nerišli vandens augalų „salelė“, nuo paukščio svorio grimzdanti į vandenį; perimi kiaušiniai paprastai būna drėgni ar mirkstantys.

Stebima kragų pora lizdą statė ilgai, po to perėjo, o pirmosiomis birželio dienomis pasigirdo garsus jauniklių cypsėjimas. Kartu su jais, dažnai savo dryžuotagalvius vaikus nešdami ant nugarų, kragai iškeliavo į tvenkinį., lizdas jiems tapo nereikalingas. Tada atėjo proga prisiminti tą garsųjį posakį: vieną dieną pamačiau kragų kaimynus laukius, iš pašalių nešančius nendrių stiebus ir net žalius lelijų lapus. Jie senąjį kragų lizdą statė toliau. Negi čia perės?

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Taip šį lizdą sutvarkė laukių pora
Selemono Paltanavičiaus nuotr./Taip šį lizdą sutvarkė laukių pora

Taip kartais būna, tuo lyg ir nedera stebėtis. Tačiau kragai kragai plaukiojo netoliese, o visai greta ciepsėjo ir pulkelis laukiukų. Kam laukiams tas lizdas? Kai tėvai jį sutvarkė, ant sunešto augalų „kalnelio“ susirinko laukių jaunikliai, įsitaisė lyg namuose ir ėmė tvarkytis juodus savo pūkus. Negi laukiai tiek dirbo tam, kad jaunikliai turėtų kur pailsėti?

VIDEO: Laukiai čia jaučiasi kaip namuose

Galima tokia versija. Antra vertus, lizdo statymas siejamas su būsima dėtimi, su perėjimu. Ar gali būti, kad čia laukiai perės dar kartą? Juk vasaros liko dar labai daug, taigi – dar viena jauniklių vada tikrai spėtų užaugti. Matyt, teks ilgiau juos stebėti ir tuo įsitikinti. Laukiui artimas paukštis – nendrinė vištelė – per vasarą išperi net 2 – 3 vadas. Kartais jų šeimos pulke galima rasti ir skirtingo dydžio jauniklių, vadinasi – vienus jų augina, pavyzdžiui, tėvas, o motina peri jau kitus...

Selemono Paltanavičiaus nuotr./Laukiukams čia gera tvarkytis savo pūkinį apdarą
Selemono Paltanavičiaus nuotr./Laukiukams čia gera tvarkytis savo pūkinį apdarą

Kad tą gali ir laukiai, liudija spėjimai ir abejonės – ar tik kai kurie paukščiai nekeičia savo biologijos ir neperi 2 kartus, nors iš prigimties turėtų perėti tik vienintelę vadą? Tokių atvejų yra – kasmet fiksuojama bent keletas atvejų, kai antrukart peri varnėnai, didžiosios antys. Britų salose (tiesa, ten klimatas yra visai kitoks) kai kurios rūšys sumaišė visus savo perėjimo ciklus: pūkuotus didžiųjų ančių jauniklius čia stebi net gruodį, o karveliai keršuliai peri visus metus.

Labai įdomu, ką šią ilgą vasarą veiks laukių pora, užėmusi paliktus kragų namus? Juk „šventa vieta“ jiems tenka ne šiaip sau.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai