Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 04 09

Selemonas Paltanavičius. Tokia dovana Velykoms

Kas nemėgsta dovanų – net ir mažos jos, sako, sutvirtina draugystę. Ir progos dovanas teikti nebūtinos – jas visada smagu ne tik gauti, bet ir dovanoti...  Dovanos labai prasmingos dabar, kai turime tokią puikią progą – Velykas. Tiesa, sakysite, kad šiemet visi būsime namuose, kad nekeliausime, nesusirinksime ir neturėsime kaip jas įteikti. Tačiau tokia dovana gali būti geras žodis ar šypsena... juk šiandien ją pasiųsti labai paprasta.
Inkilai keliami į 5 metrų aukštį, kad šikšnosparniams būtų patogiau įskristi.
Inkilai keliami į 5 metrų aukštį, kad šikšnosparniams būtų patogiau įskristi. / Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Ar dovanų reikia gamtai? Turėtume atsakyti: nereikia, nes ten mūsų dovanų niekas nesupras. Pagaliau – o ką jūs dovanotumėte? Juk gamtai nieko pirkto parduotuvėje nereikia, jai kur kas geriau būtų, jei mes pirktume, naudotume, o ko nereikia – išmestume vis mažiau.

Jei gamtai nereikia tokių dovanų, kokias mes suprantame, gal galėtume jai kompensuoti daromą žalą ir mažinti mūsų neigiamą įtaką. Šių dienų situacija verčia daug ką permąstyti, įvertinti kitaip – beje, tai svarbiausia mūsų santykiuose su gamta.

Jau šį pavasarį, šioms Velykoms savo sukaltus inkilus kelkime ne prie namų, kur jų ir taip yra daug. Juos kabinkime laukų miškeliuose, apsauginių želdinių juostose (ar jų turite?), pakelės medžiuose.

Dabar priminsiu tik vieną gerų darbų sritį, nes ji gali būti aktuali šiandien. Būnant gamtoje į akis krenta ne jos, bet mūsų tradicija: inkilus paukščiams kelti prie sodybų, miestų skveruose – galima suprasti, kad „žmonės matytų“. Keliaudamas po Lietuvą žvalgausi į laukų želdinius, laukų miškelius, kuriuos kažkodėl stengiamasi išnaikinti. Juose inkilų nėra, vadinasi – daugybė paukščių, galinčių čia perėti, namų neranda. Natūralių drevėtų medžių čia nėra, o naikinanti ranka įsisuko į laukų blindes, vienintelius medžius, kurių šovose peri zylės, kielės ar karklažvirbliai. Ko reikėtų?

Jau šį pavasarį, šioms Velykoms savo sukaltus inkilus kelkime ne prie namų, kur jų ir taip yra daug. Juos kabinkime laukų miškeliuose, apsauginių želdinių juostose (ar jų turite?), pakelės medžiuose. Kokius inkilus kelti?

Dabar labai tiktų varnėnams skirti inkilai (su 4,5 – 5 c, skersmens landa) ir vadinamieji zyliniai (su 3,5 cm skersmens landa). Pelėdoms inkilai pavėluoti, tačiau jei tokį sukalėte, nelaikykite sandėlyje – vežkite į miškelį laukuose, pamiškę ir kelkite, tegul pelėdos prie jų pratinasi.

Ir dar vienas svarbus dalykas, kodėl reikia kelti inkilus. Man paskambino labai šviesus žmogus iš Sūduvos, Vytautas. „Jūs žinote, – atviravo jis. – Mano sodyba prie miško, esu iškėlęs 18 inkilų. Paukščių peri daug ir aš įsitikinau, kad mano sklype prie miško jie išrenka erkes, nes jų nėra. Matyt, surenka su kitais bestuburiais...“ Kai aš išreiškiau nuostabą, Vytautas, kaip ir dera sūduviui, patikslino: „Tai ne išgalvota! Aš ant žemės kloju baltas paklodes, žiūriu – tuščia!“

O aš galiu tik pritarti Vytautui – taip, kuo daugiau bus paukščių, tuo mažiau rasis erkių. Neturėtume kliautis, kad jų neliks visai. Neseniai skelbta žinia, kad erkes sodyboje išlesa kalakutai, yra puiki išeitis. Bet ji – ne vienintelė: taip pat, o gal dar geriau daro visi laukiniai paukščiai.

Taigi, Velykų dovanos, tenkančios paukščiams, gali tapti dovana ir mums patiems. Laiko dar turime, per trejetą dienų galima sukalti bent 3 inkilus ir juos iškelti laukuose, kur tokių namų paukščiams labai trūksta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais