Nuo kitų metų įvažiavimas į Vilniaus senamiestį gali būti apmokestintas palyginti nemenka suma. Sostinės valdžia deklaruoja, kad šitaip sieks sumažinti transporto srautus Vilniaus širdyje. Tuo metu eismo ir transporto specialistai miesto valdžios ketinimuose įžvelgia daug techninių trūkumų.
Neįvertina žalos
Kai kurie eismo ir transporto specialistai kalba, kad miesto valdžios norai užtikrinti Vilniaus senamiesčiui geresnę ateitį yra sveikintini, tačiau sako, kad priemonių įgyvendinimas per tokį trumpą laiką atneš daugiau žalos negu naudos.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto fakulteto profesorė Ona Lukoševičienė LŽ teigė, kad įvedus rinkliavą nebus taip gerai, kaip manoma. Mokslininkė sako, kad apribojus įvažiavimą į senamiestį pradės „dusti“ aplinkiniai miesto rajonai. „Norai geri, bet žadami veiksmai skuboti. Ne visi vairuotojai, norėdami kirsti senamiestį ar įvažiuoti į jį, ryšis mokėti 5 ar 10 litų, todėl savo automobilius palikinės aplinkinėse gatvėse, kiemuose ar aikštelėse. Tačiau nereikia pamiršti, kad aplink senamiestį nėra sukurta automobilių stovėjimo infrastruktūros, kuri patenkintų norinčiųjų Naujamiestyje palikti automobilius ir kelionę į senamiestį tęsti pėsčiomis poreikius. Be to, norint įgyvendinti šį sumanymą, būtina sukurti tinkamą aplinkkelių sistemą“, – LŽ teigė VGTU profesorė.
Daugiau negu 1000 litų per metus
Nuo kitų metų sausio 1 dienos už vienkartinį įvažiavimą į sostinės senamiestį gali tekti pakloti dešimtinę. Siekdama apsaugoti seniausią miesto dalį, sostinės valdžia žada rinkti mokesčius, o vairuotojai galės pasirinkti, kokia tvarka atsiskaityti: ar pirkti metinį, ar vienkartinį leidimą. Vienkartinis mokestis su įsigyta kortele siektų 5, o atsiskaitant grynaisiais – 10 litų. Už metinį leidimą tektų suploti 1250 litų.
Pagal pirminį projekto variantą senamiesčio gyventojams būtų kompensuojama 95 proc. leidimo kainos – iki 60 litų per metus. Kol kas neaišku, kokie tarifai bus taikomi čia dirbantiems verslininkams. Beje, sumokėjus už įvažiavimą papildomai tektų mokėti ir tiems, kurie norės senamiestyje palikti automobilius. Sostinės valdžia už pirmąsias dvi valandas iš vairuotojų prašys po vieną, o už trečią stovėjimo valandą – po 3 litus. Taksi mokėtų 625 litus per metus. Privilegijos numatytos motociklams, mopedams bei motoroleriams, jų vairuotojams įvažiuoti į senamiestį būtų leistą nemokamai. Lengvatų galėtų tikėtis ir hibridinių transporto priemonių vairuotojai.
Stovėdamas ir tik pradėjęs važiuoti, automobilis teršia aplinką daugiau nei važiuodamas pastoviu greičiu. Todėl jei įvažiavimo postai bus įrengti šalia gyvenamųjų namų, jų gyventojai labiausiai kentės nuo išmetamųjų dujų kiekio. LŽ teigė V.Sadauskas.
Vilniaus vadovai teigia, kad projektui įgyvendinti reikėtų 2,5 mln. litų, o per metus jo nauda siektų 4 kartus daugiau – apie 10 mln. litų. Vilniaus meras Vilius Navickas tikina, kad už surinktas lėšas bus gražinamas senamiestis, tvarkomos gatvės, fasadai, statomos šiukšliadėžės ir pan. Be to, sumažės transporto apgultis, triukšmas, bus mažiau teršiamas oras.
Kitur – kitaip
Vilniaus meras V.Navickas dėstė, kad apmokestinimu bus siekiama sumažinti tranzitinį eismą per Vilniaus senamiestį, kuris yra įrašytas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą, mažinti aplinkos užterštumą, triukšmo lygį, eismo įvykių skaičių, padaryti Vilniaus senamiestį saugesnį ir dar patrauklesnį miesto gyventojams bei svečiams, skatinti gyventojus daugiau vaikščioti pėsčiomis ar naudotis viešuoju transportu, sukurti mieste erdves be automobilio bei gerinti sąlygas specialiųjų tarnybų transportui. Meras pabrėžė, kad panaši sistema, kurią norima įdiegti Vilniuje, veikia ir daugelyje Europos miestų.
Tačiau eismo ir transporto ekspertai atkerta, kad daugelyje Europos miestų apmokestinus saugomas teritorijas vairuotojams sukuriama alternatyva: papildomos stovėjimo aikštelės, patogūs aplinkiniai maršrutai.
Tarša ir triukšmas nesumažės
Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento vadovas Vigilijus Sadauskas LŽ pasakojo, kad miesto valdininkų norai apmokestinti įvažiavimą į senamiestį kelia nemažai abejonių. Pašnekovas sako, kad tokiomis aplinkybėmis, kokios yra dabar, įvedus rinkliavą oro užterštumas nesumažės, nepavyks išvengti ir triukšmo. Be to, aplink apmokestintą zoną susidarys nemažos transporto spūstys.
„Daugiau nei prieš 10 metų buvo apskaičiuota, kad prie įvažiavimo į senamiestį posto vairuotojas, kol susimoka, sugaišta mažiausiai pusę minutės. Stovėdamas ir tik pradėjęs važiuoti, automobilis teršia aplinką daugiau nei važiuodamas pastoviu greičiu. Todėl jei įvažiavimo postai bus įrengti šalia gyvenamųjų namų, jų gyventojai labiausiai kentės nuo išmetamųjų dujų kiekio“, – LŽ teigė V.Sadauskas.
Saugaus eismo departamento vadovas mato ir kitą trūkumą. Jo nuomone, leidimas nemokamai į senamiestį įleisti motociklus nėra logiškas sprendimas. „Lygindamas triukšmo lygį galiu pasakyti, jog motociklas skleidžia 90 decibelų triukšmą, o tai yra du kartus daugiau negu automobilis“, – pridūrė V.Sadauskas.
Saugaus eismo departamento vadovui keistai atrodo ir tai, kad sumokėjus už įvažiavimą į senamiestį vairuotojui tektų papildomai mokėti ir už stovėjimą.
Netinkamos priemonės
Kadenciją baigiantis europarlamentaras Gintaras Didžiokas, susipažinęs su daugybės Europos miestų patirtimi, taip pat kritikuoja Vilniaus valdžios ketinimą. Politikas sako, kad praėjusiame dešimtmetyje įvažiavimas į sostinės senamiestį jau buvo apmokestintas, tačiau tąkart tai nepadėjo įvesti tvarkos. „Pagal normalią europinę praktiką iš pradžių įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės ir apvažiavimai, tik tada įvedamas mokestis. Tad miesto valdžia skubėdama tik užkrauna papildomą naštą sostinės gyventojams ir svečiams“, – teigia G.Didžiokas.
Anot politiko, tikslas sumažinti transporto srautus Vilniaus širdyje yra geras, tačiau jam pasiekti pasirinktos netinkamos priemonės. Jis siūlo iš pradžių pasikonsultuoti su visuomene, sulaukti jos pritarimo, o tik paskui imtis veikti. „Nesutvarkius aplinkkelių ir automobilių stovėjimo aikštelių, senamiesčio prieigose įsivyraus visiškas chaosas – susidarys spūstys, automobiliai užgrūs gatves ir aikštes“, – įsitikinęs G.Didžiokas.
Europarlamentaras sako, kad senamiestyje įsikūrusios verslo įmonės pačios įsirengtų aikšteles, tačiau jau beveik dešimt metų Vilniaus valdžia tokius projektus stabdo.
Trūkumus pripažįsta
Miesto valdininkai pripažįsta, kad mieste trūksta automobilių stovėjimo aikštelių, todėl neatmetama galimybė svarstyti naujų požeminių stovėjimo aikštelių prie Operos ir baleto teatro, Lukiškių aikštės statybų idėją. „Turime idėją, griaučius. Šis klausimas bus pateiktas miesto tarybai. Manau, taryba pritars pateikimui, projektas, vienoks ar kitoks, bus labai rimtai išanalizuotas ir bus galimybė jį baigti“, – kalbėjo V. Navickas. Tačiau eismo ir transporto specialistai svarsto, kad įrengti naujas stovėjimo aikšteles iki kitų metų pradžios yra nerealu. Neoficialioje aplinkoje kalbama, kad mokamo įvažiavimo projektas gali būti įgyvendintas vėliau nei kitų metų pradžioje, o į viešumą iškeltas apmokestinimo klausimas tėra bandymas psichologiškai pratinti gyventojus prie būsimos naujovės.
Apmokestinti įvažiavimą į Vilniaus senamiestį buvo norima ir prieš trejus metus. Tąsyk svarstyta apie simbolinę vieno lito rinkliavą, tačiau buvo neslepiama, kad vėliau tarifas gali šoktelti iki 5 litų.
