„Galime sugadinti savivaldą. (Projektas – BNS) neišsprendžia, kaip tai padės žmogui“, – trečiadienį po susitikimo su Seimu pirmininku žurnalistams sakė asociacijos prezidentas Kęstutis Vilkauskas.
Anot jo, šiemet birželį parlamentarams pristatytas Seniūnų rinkimų įstatymo projektas yra neapgalvotas ir neatsako į daugybę klausimų.
„Renkame seniūną, kuriam kvalifikaciniai reikalavimai netaikomi, gali dalyvauti bet kas. (...) Tokiu atveju tiesiogiai žmonių išrinktas seniūnas pavaldus administracijos direktoriui, neaiškus biudžetas, santykis su tiesiogiai išrinktu meru, kokios jo funkcijos“, – projekto spragas vardijo asociacijos vadovas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad šalyje esančios seniūnijos – labai skirtingo dydžio, nuo 25 tūkst. iki 400 žmonių.
Be to, tiesiogiai renkamas seniūnas taptų politiku ir tuo pačiu metu būtų pavaldus administracijos direktoriui.
K.Vilkausko teigimu, stiprinti seniūnų instituciją reikėtų numatant jai daugiau funkcijų ir skiriant pakankamą finansavimą joms vykdyti.
„Mes kalbame apie vidinę savivaldybių decentralizaciją, kai nuleidžia apačion pinigus“, – tvirtino Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos prezidentas.
Jis atkreipė dėmesį, kad yra savivaldybių, kur seniūnijos veikia gerai, bet tai priklauso nuo merų požiūrio.
„Pavyzdžiui, Tauragės rajono Mažonų seniūnija. Ten dirba 21 žmogus, jie visiškai savarankiški, turi savo biudžetą, savivaldybė jį paskiria eilute. Jie ir apšvietimą valdo, ir tvarko aplinką, turi bendruomenės namus, dirba su pašalpomis. Jie turi techniką šienauti, valyti“, – teigė K.Vilkauskas.
Jo duomenimis, dabar savivaldybės savo seniūnijoms perskirsto nuo 0,2 proc. iki 14 proc. savo biudžeto.
„Ten, kur 14 proc. skiria apačion, per seniūnijas perskirsto, visai kitokie rezultatai“, – teigė jis.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis per savo atstovę spaudai perdavė, kad norint Lietuvoje įvesti dviejų pakopų savivaldos sistemą, būtina platesnė diskusija.
„Suprantame, kad seniūnas yra artimiausias žmogui pareigūnas sprendžiant administracinius ir kitus veiklos klausimus, todėl žmonių nuomonė šioje vietoje turėtų būti aiškus rodiklis. Viešųjų diskusijų būdu galime išsiaiškinti, koks savivaldos modelis būtų priimtiniausias“, – teigiama jo komentare.
Pagal Seimui pateiktą projektą, seniūnai būtų renkami ketveriems metams slaptu balsavimu tiesioginiuose rinkimuose pagal daugumos rinkimų sistemą vienmandatėje rinkimų apygardoje.
Viena seniūnijos teritorija sudarytų vieną rinkimų apygardą.
Šiuose rinkimuose galėtų ir kandidatuoti, ir balsuoti tik nuolatiniai seniūnijos gyventojai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų.
Asmuo į seniūnus galėtų išsikelti pats arba gali būti iškeltas partijos.
Eiliniai seniūnų rinkimai būtų rengiami jų įgaliojimų pabaigos metais spalio mėnesio antrą sekmadienį. Rinkimų datą skelbtų prezidentas.
Vienas iš projekto autorių „socialdarbietis“ Andrius Palionis, pristatydamas projektą parlamente, pripažino, kad seniūnai taptų valstybės politikais, todėl reikėtų jiems numatyti didesnius įgaliojimus.
Anot jo, pirma reikėtų įteisinti tiesioginius rinkimus, o tada spręsti kitus klausimus.
Vyriausybės programoje numatytas įsipareigojimas išanalizuoti seniūnų rinkimų įteisinimo galimybę.
Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacijos duomenimis, 55 savivaldybėse yra 545 seniūnijos. Penkiose savivaldybėse seniūnijų nėra įsteigta.
Dabar seniūnai atrenkami skelbiant konkursą į šias pareigas.
