Prabilta apie didelius pinigus, kurie „vaikšto“ už akių, ir kurie, bijomasi, gali pramušti visus kelius ir įveikti gyventojų pasipriešinimą. Tuo tarpu aplinkos ministras Simonas Gentvilas ne tik nestoja gyventojų pusėn, bet ir sako, kad už tokias investicijas jie dar patys turėtų pakovoti, kad jas pritrauktų – esą bendruomenei iš vėjo jėgainių taip pat byrės pinigai. Pernaraviškiai gi atrėžia, kad ne viskas yra matuojama pinigais.
Kol vieni nieko nežinojo, kiti jau pasirašė nuomos sutartis
Į žiniasklaidą kreipęsi Pernaravos gyventojai sako, kad apie vėjo jėgainių parką sužinojo tik iš laikraščio – kai jame buvo išplatintas įmonės, rengiančios projektą, pranešimas spaudai. Tiesa, ne visi gyventojai apie vėjo jėgaines sužinojo taip vėlai. Kilus bruzdesiui bendruomenėje paaiškėjo, kad dalis gyventojų ir ūkininkų apie vėjo elektrines žinojo jau seniai ir net jau spėjo pasirašyti žemės nuomos sutartis. Bet dabar akivaizdu, kad jei vieniems ūkininkams visai nieko tokio, kad jų lauke stovės vėjo jėgainės, tai besiribojančių žemės valdų savininkų tokios perspektyvos kai kuriais atvejais visai nežavi.
Štai Kėdainių krašte žinomas ūkininkas Zigmas Ričkus sako, kad su jo laukais besiribojančiose žemėse bus statomos bent kelios vėjo jėgainės.
„Mes, su kurių žemėmis ribojasi nuomojami sklypai, gavome pranešimus, kad bus statomas vėjo jėgainių parkas. Kiti, kurie suinteresuoti tomis jėgainėmis, savo žemėje leido jas statyti. Esą besiribojančių sklypų savininkų sutikimas čia net nereikalingas.
Tiesa, ir mano anūkas, ir dukra, kurie turi žemių Pernaravoje, gavo pranešimus, kad šalia jų sklypų statys vėjo jėgaines, bet jie pareiškė nesutikimą“, – pasakoja Z.Ričkus ir priduria abejojantis, ar tas nesutikimas kažkam rūpės.
Maža to, paaiškėjo, kad ir kainos, kurios siūlomos už žemes, yra labai solidžios – tad nenuostabu, kodėl dalis žemės savininkų mielai sutinka įsileisti vėjo jėgaines.
„Už hektaro nuomą siūlo iki 3 tūkst. eurų. Kai pas mus vidutinė kaina – 250 eurų už hektarą. Na, sugalvojo žmonės lengvo pinigo gauti.
Aš taip pat sulaukiau skambučio, kad galiu už parduotą hektarą gauti 50 tūkst. eurų. Parduočiau 10 hektarų ir ramiai sau senatvėje gyvenčiau. Skambino iš statytojų, ne kartą, bet pasiunčiau gražia forma, pasakiau, kad man pinigų nereikia“, – pasakoja ūkininkas.
Po žinios apie vėjo jėgainių parką ištiko insultas
Neabejingi gyventojai pasakoja, kad į seniūniją kaip tik karantino metu ėmė keltis jaunos šeimos. Susiremontavo namus, susikūrė gerbūvį, o štai dabar šast ir žinia – juos apsups milžiniškais vėjo jėgainių bokštais.
„Vien Pelutavoje 7 naujai apgyvendintos sodybos yra, jaunos šeimos su vaikais atsikėlė gyventi, pinigus sukišo, susitvarkė, gyveno sau ramiai. O štai kokią ramybę gavo“, – sako Z.Ričkus.
„Žmonės pasistatė namus, atsikėlė iš miesto, investavę ir susitvarkę nebeturi kur išeiti. Sužinojo kaimynė, kad aplink jos namus 4 vėjo jėgaines pastatys, tai insultas moterį ištiko“, – sako kraštietė Vida Rimkuvienė.
Nijolė Pacaitienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad pastačius vėjo jėgainių parką, stipriai nuvertės namai.
„Nuvertėja turtas. Kas dabar norėtų pirkti namą, kai pro visus langus vėjo jėgainės matosi?“ – svarstė ji.
Bendruomenė stebisi, kodėl planai vykdomi slapčia
Labiausiai žmones papiktino tai, kad vėjo jėgainių parkas keliauja į seniūniją paslapčia, už akių. Jei viskas su juo taip gerai, kodėl bendruomenė nebuvo informuota – klausia susirūpinę gyventojai, ir patys suorganizavo susitikimą su rajono meru, rinko parašus tų, kurie nesutinka su vėjo jėgainių parko įsteigimu.
„Buvome susitikę su meru, 27 žmonės buvo. Daugiau nesistengiau kviesti net. Na bet ką jie, politikai, sakė stengsis, jei galės, padėti. Na, neišvarė mūsų, atvykusių į savivaldybę, bet taip ir liko viskas.
Kaip iš tiesų bus, neaišku. Leidimų, kiek žinome, nėra dar išduota, o vėjo jėgainių parką statanti įmonė, kiek žinoma mums, sutartis dėl nuomos su žemės sklypų savininkais jau pernai pasirašė“, – sako Z.Ričkus.
N. Pacaitienė antrina, kad net tie žmonės, prie kurių namų bus statomos vėjo jėgainės, ne visi gavo pranešimus apie planuojamus darbus.
Nerimauja dėl poveikio sveikatai ir gamtai
Gyventojai ne tik jaudinasi, kad kris nekilnojamojo turto vertė, bet, kaip jau minėta, bijo, kad vėjo jėgainės nebūtų statomos Šušvės kraštovaizdžio draustinyje, mat, peržvelgę planus pastebėjo, kad galima tikėtis vėjo jėgainės jei ne draustinyje, tai prie pat jo. Tad tiek to džiaugsmo gyvenant vaizdingoje vietovėje, kai planuojama peizažą nuspalvinti milžiniškų vėjo malūnų sparnais.
Gyventojai nerimauja ir dėl savo sveikatos, emocinės būklės, poveikio bitėms, paukščiams, kitokios žalos gamtai ir pasėliams.
„Tos vėjo jėgainės naktimis blykčioja ištisai. Pas mus gyvena juodieji gandrai, kiti reti paukščiai.
O kur dar vibracijos, triukšmas, cypimas, šešėliavimas, krentantys ledai, kurie visą žemę aplink ištaško… Šios planuojamos jėgainės juk bus pačios galingiausios, 180 metrų aukščio.
Mes nesame prieš žaliąją energiją, bet nenorime, kad vieną seniūniją kaip į kokį getą suvarytų apsupę keliomis dešimtimis jėgainių. Na kur tai matyta“, – sako N.Pacaitienė ir priduria, kad ėmę domėtis, kaip sekasi kitoms savivaldybėms šiuo klausimu, sužinojo jog būta tokių atvejų, kai projekte buvo numatyta 20 vėjo jėgainių, o per kelis metus jų skaičius išaugo iki 60 jėgainių.
Savivaldybė sako, kad nieko nežino, bet…
Paradoksali situacija ta, kad nors sutartis dėl žemės nuomos keliolika ūkininkų pasirašė dar pernai, savivaldybė sunerimusiems gyventojams sako nieko nežinanti. Atsakydama į L.Žebelienės klausimą savivaldybė informavo, kad įmonė, kuri rengia projektą, dėl pritarimų ar leidimų statybai nesikreipė. Tiesa, galimai yra ir gerų žinių, mat tik atlikus poveikio aplinkai vertinimą ir informavus visuomenę, projekto analizės imsis vyriausiasis rajono architektas.
Tačiau panašu, kad savivaldybės atstovai tiesiog meluoja aiškindami gyventojams, kad nieko nežino apie planuojamą vėjo jėgainių projektą.
Vėjo jėgainių parką Pernaravoje planuojantys statyti „GG LTU S31“ „Rinkos aikštei“ teigė, kad dar gegužės mėnesį prašė savivaldybės įvertinti, ar numatytuose sklypuose vėjo elektrinių statyba yra galima.
„Savivaldybė, įvertinusi LR įstatyminę bazę informavo, kad statyba yra galima ir suteikė mums leidimą toliau vystyti projektą“, – teigiama įmonės atsakyme.
Tad geras klausimas, kas gi čia meluoja – įmonė ar savivaldybė?
Tiesa, įmonė sutinka, kad projekto vystymo leidimas dar neatstoja statybos leidimo, tačiau įmonės kontaktas su savivaldybe buvo, tad planai jai turėjo būti žinomi.
Įmonė: prasidėjo poveikio aplinkai vertinimas
Įmonė „GG LTU S31“ „Rinkos aikštei“ patvirtino, kad Pernaravos seniūnijoje planuoja statyti iki 31 vėjo jėgainės parką, tačiau tikslus vėjo jėgainių skaičius dar nėra aiškus.
Pernaravos seniūnija pasirinkta dėl to, kad arti yra 330 kW elektros perdavimo tinklų linija Kaunas-Šiauliai – tai būtina sąlyga atsinaujinančios energetikos vystymui.
„Vietovės tinkamumui buvo įvertinti palankūs vėjo resursai, ieškoma didelių atvirų plotų, išlaikant atstumą nuo svarbiausių draustinių, kultūros paveldo objektų bei apžvalgos bokštų. Pozityvus vietinių ūkininkų požiūris į tvarią energiją ir noras bendradarbiauti taip pat paskatino rinktis Pernaravos seniūniją“, – teigiama įmonės atsakyme.
Įmonė informavo, kad sutartis turi sudariusi net su 14 vietos ūkininkų.
„Tačiau vien ūkininkų sutikimo statyboms dar neužtenka – taip pat prašėme savivaldybės leidimo vystyti šiuos vėjo projektus.
Gavę jį, pradėjome poveikio aplinkai vertinimą, kuris vis dar vyksta ir kuris turi identifikuoti, ar vėjo jėgainės nedarys įtakos žmonėms, naminiams ir laukiniams gyvūnams, saugomam kraštovaizdžiui ir pan.
Vėliau, kai jau turėsime ir aptarsime poveikio aplinkai vertinimo rezultatus su vietos gyventojais, prašysime „Litgrid“ prisijungimo prie elektros tinklų. Ir tik juos gavus galėsime kreiptis statybos leidimo“, – sako įmonės atstovė Vaida Račiūnaitė Čepkienė. Tiesa, ji paneigė, kad ūkininkams siūlomos 3 tūkst. eurų už hektarą nuomos kainos, o žemės sklypų parduoti esą niekam apskritai nebuvo siūlyta.
Įmonės atstovai pripažįsta, kad susidūrė su pasipriešinimu iš dalies gyventojų, tačiau neketina projekto stumti buldozeriu.
„Esame sulaukę įvairių nuomonių – tiek palaikančių, tiek prieštaraujančių. Daugiau nepritarimo jaučiame iš gyventojų šiaurinėje seniūnijos dalyje. Todėl bendraujame su jais, siekiame įsiklausyti ir suprasti jų argumentus. Taip pat nekantriai laukiame PAV išvadų, kurios padėtų įvertinti, ar yra pagrįsto pagrindo nuogąstauti. Mūsų tikslas yra vystyti atsinaujinančią energetiką taip, kad didintume visos šalies energetinę nepriklausomybę nuo Rytų. Tačiau tvarūs sprendimai įmanomi tik tada, kada jie neša naudą visiems. „Buldozerio“ principu tvarumo sukurti tiesiog neįmanoma ir tokie veiklos modeliai mums visiškai svetimi“, – tvirtinama įmonės atsakyme.
Aplinkos ministerija: yra ir pliusų
Tuo tarpu Kėdainiuose apsilankęs Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sakė, viena vertus, suprantantis gyventojų baimes, tačiau, kita vertus, jo teigimu, regionai turėtų kariauti tarpusavyje dėl galimybės, kad pas juos kas nors statytųsi vėjo jėgaines.
„Apšvietėme bendruomenę apie jų teises, kada ir kaip reaguoti į projekto rengimą. Iš vystytojo ministerija negavo jokios informacijos apie projektą, kol kas jie rengia dokumentus. Kai gausime, pradėsime viešus derinimus, svarstymus.
Bendruomenei pasakėme ir keletą gerų dalykų, nes atstumai iki gyvenamųjų namų padidinti – 4 vėjo jėgainės stiebo aukščių atstumas yra mažiausias, kiek leidžiama priartėti prie gyvenamųjų namų. Seniau buvo 200–300 metrų. Dabar gaunasi apie kilometro atstumas.
Be to planuojama, kad vietos bendruomenė gaus po 0,0013 euro už pagamintą kilovatvalandę elektros, tai nemaži pinigai, kurie atkeliaus į savivaldybes, tad regionai turėtų muštis dėl tokių investicijų, o ne jas stabdyti“, – įsitikinęs ministras.
„Žinoma, vėjo jėgainės turi paisyti visuomenės intereso, nepažeisti teisės aktų. Šušvės kraštovaizdžio draustinyje yra griežtesnė tvarka, tad bus sužiūrėta, kad nepažeistų norminių aktų.
Mūsų saugomų teritorijų tarnyba, kuri atsakinga už visas tas teritorijas saugomas, jie tikrai sužiūrės, kad būtų tinkami atstumai išlaikyti.
Vis dėlto skeptikus norėčiau labiau paversti optimistais“, – pridūrė ministras.
Vėjo jėgainių poveikį tiria mokslininkai
Vėjo jėgainių parkai yra sąlyginai nesenas energijos gavybos šaltinis, todėl ir mokslinių tyrimų, kurie išsamiai nagrinėtų jų poveikį žmonėms ir aplinkai, nėra tiek jau daug. Pati žaliosios energijos vystytoja pripažįsta, kad vėjo jėgainės, kaip ir bet koks kitas objektas iš esmės turi kažkokį poveikį aplinkai. Esminis klausimas tik yra – kiek tas poveikis reikšmingas.
Štai mokslininkų Roy D. Jeffery ir Carmen M.E. Krogh moksliniame darbe „Pramoninės vėjo turbinos ir nepalankus poveikis sveikatai“ pažymima, kad jei vėjo jėgainės yra per arti gyventojų, jos gali neigiamai paveikti fizinę, psichinę ir socialinę žmonių gerovę. Yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių išvadą, kad girdimų vėjo jėgainių keliamas triukšmas gali turėti įtakos sveikatai. Negirdimas žemo dažnio triukšmas ir infragarsas taip pat neturėtų būti atmestas kaip galimas poveikio sveikatai šaltinis.
Literatūroje dažnai pranešama apie neigiamą vėjo jėgainių poveikį paukščių gausai tačiau iki šiol atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad vėjo jėgainių poveikis paukščiams aktualus tik tam tikroms jų rūšims ir tik laikinai, mat paukščiai, bėgant laikui, prisitaiko prie vėjo jėgainių, rašoma Ana Teresa Marques moksliniame darbe apie vėjo turbinų poveikį.
Tuo tarpu Lenkijos mokslų daktaras, bitininkas Dariuszas Karwanas sako, kad vėjo jėgainės bitėms nekenkia. Tokią išvadą padarė jo dvejus metus trukęs tyrimas su apie 20 bitynų šeimų. Iki šiol buvo manoma, kad vėjo jėgainės neigiamai veikia šiuos vabzdžius.
Žiemą vėjo turbinos, kaip ir visos konstrukcijos, linkusios kaupti ledą. Ledas iš vėjo turbinų gali sukelti didelę žalą, mat krenta žemėn iš didelio aukščio ir itin dideliu spinduliu. Mokslininkai pateikė savo išvadas, pagal kurias saugus atstumas nuo vėjo jėgainės ledo kritimo atveju yra apskaičiuojamas pagal formulę 1,5 * (stebulės aukštis + rotoriaus skersmuo). Kadangi Pernaravos seniūnijoje planuojama statyti vidutiniškai 180 m aukščio ir 170 m rotoriaus skersmens vėjo jėgaines, saugus atstumas nuo jų būtų po 700 metrų į visas puses.
Z. Ričkus sako, kad šešėliavimas ir ledai, kurie krenta itin dideliu atstumu, kenks pasėliams, taip pat ateityje gali trukdyti modernizuoti žemės ūkio sektorių – tarkime, neaišku, kaip stovinčios vėjo jėgainės paveiktų dronų panaudojimą žemės ūkyje.
