Ragina „galvoti plačiau“
Sprendžiant iš viešumoje skelbiamos informacijos, Lietuvoje siekiama ne tik vakcinuoti kuo daugiau gyventojų, visų pirma – rizikos grupėms priskiriamų asmenų, bet ir kad žmonės skiepytųsi sustiprinančiąja doze. Skamba raginimai jos neatsisakyti, ankstinamas šios procedūros laikas, leidžiama trečiajai dozei rinktis daugiau vakcinų.
Reaguodama į tai, o ypač – į viruso omikron varianto plitimą, Jungtinėje Karalystėje (JK) gyvenanti lietuvė suskubo rūpintis, kad jos mama gautų trečiąją dozę. Tačiau registracijos sistema neleido gauti laiko skiepui. Apie šią problemą moteris papasakojo ne tik Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM), bet ir portalui 15min.
„Mano 75-metė mama gyvena Lietuvoje, aš gyvenu JK, – laiške rašė ji. – Kadangi čia siautėja naujoji atmaina, aš labai susirūpinusi dėl savo motinos imuninio statuso.
Mama pasiskiepijusi dviem skiepais pavasarį, tačiau rugpjūtį sirgo COVID. Tai kad ir kaip mudvi stengiamės ją užregistruoti stiprinančiajam skiepui, sistema neleidžia, nes skaičiuoja laiką nuo teigiamo testo datos.
Skaudu klausyti skatinimo skiepytis stiprinamąja doze retorikos, kai negalvojama, kaip leisti NORINTIEMS senjorams gauti tą stiprinamąją dozę.
Mama niekada nedariusi antikūnų testo ir artimiausias jai galimas testo laikas – sausio mėnesį.
Plačiai žinoma, kad senoliams šis virusas ypač pavojingas, ir naujoji atmaina reiškia, kad net persirgę anksčiau gali lengvai užsikrėsti, tačiau šis faktas SAM schemose pamestas. Labai tikiuosi, kad ši situacija iškils į viešumą, ir Vyriausybė privers valdininkus pagalvoti plačiau.“
JK paskatino skiepijimąsi
Panašų laišką moteris surašė ir SAM: „Gyvenu JK ir kasdieną seku žaibišku greičiu augantį užsikrėtimų skaičių. Vakar jų buvo 78 000, šiandien – jau 88 000 (per vieną dieną, tai – pandemijos rekordas).
Čia žiniasklaidoje medicinos ekspertai pabrėžia, kad po dviejų „Astra Zeneca“ skiepų imuninis atsakas prieš naują mutaciją omikron beveik neegzistuoja, persirgę užsikrečia pakartotinai. Todėl žmonės karštligiškai skiepijasi trečiąja doze, skiepijimo tempai – daugiau nei pusė milijono per dieną.“
Moteris atkreipė dėmesį į sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio pažadą peržiūrėti stiprinamosios dozės suteikimo schemas.
„JK pavyzdys rodo, kad brangi kiekviena diena. Dar prieš tris savaites turėjome tik pirmą omikron atvejį, o dabar – jau visą laviną ir skiepijimo pajėgumų neužtenka situacijai suvaldyti, nors pasitelkta ir kariuomenė, ir gausi savanorių armija.
Negalima laukti kitos savaitės, nuoširdžiai prašau atsakyti, ar egzistuoja tvarka, kuri leistų norintiems senjorams, skiepytiems „Astra Zeneca“ skiepu, pasiskiepyti stiprinamąja doze nedelsiant.“
Ankstina revakcinaciją
Ministerijos Spaudos tarnyba nurodė, kad gyventojai, kurie jau užbaigę vakcinaciją, prieš ar tarp skiepijimų užsikrėtė koronavirusu, nebus skiepijami sustiprinančiąja vakcinos doze: „Persirgimas COVID-19 liga yra prilyginamas sustiprinančiajai vakcinos dozei.“
Kitaip tariant, persirgus įgytas imunitetas esą turėtų užtikrinti pakankamą organizmo apsaugą.
„Persirgimas po vakcinacijos (taip pat prieš arba tarp skiepų, bet kuriuo eiliškumu) prilyginamas sustiprinančiajai dozei, todėl pagal šiuo metu galiojančią tvarką sustiprinančioji vakcinos dozė tokiems asmenims nėra skiriama“, - teigiama SAM Spaudos tarnybos atsakyme 15min
Tačiau dėl persirgusių žmonių skiepijimo esą dar tarsis Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba, sulaukus jos rekomendacijų gali būti imamasi tam tikrų pakeitimų.
Pagal dabartinę tvarką, gyventojai, kurie susirgo dar nepabaigę pirminio skiepijimo kurso, po ligos praėjus 180 dienų turėtų šį kursą užbaigti ir pasiskiepyti antra vakcinos doze.
Tinklalapyje koronastop.lt rašoma, kad nuo lapkričio 17 d. visi pilnamečiai gyventojai gali revakcinuotis praėjus 120 dienų arba 180 dienų nuo vakcinacijos pabaigos, t.y. turi būti praėję 4 arba 6 mėnesiai nuo pasiskiepijimo:
- antra vakcinos doze, kai skiepijimo schemą sudaro dvi dozės („Comirnaty“, „Spikevax“ ir „Vaxzevria“ vakcinos),
- viena vakcinos doze, kai skiepijimo schemą sudaro viena vakcinos dozė („Janssen“ vakcina),
- bent viena vakcinos doze, kai vakcina suleista asmeniui, kuris persirgo COVID-19 liga ir diagnozė buvo patvirtinta teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu.
Beje, pradėta kalbėti ir apie galimybę sustiprinančiąja doze pasiskiepyti jau po trijų mėnesių.
„Pirmosios žinutės apie omikron rodo, jog asmenys, pasiskiepiję dviem dozėmis, turi maždaug 50 proc. apsaugą, pasiskiepijusieji stiprinamąja doze, tai yra trimis dozėmis, turi iki 75 proc. apsaugą.
Planuojame sudaryti galimybę, kad kitą savaitę žmonės galėtų skiepytis ne tik po šešių, ne tik po keturių mėnesių, bet ir po trijų mėnesių“, – LRT praėjusią savaitę sakė A.Dulkys.
Persirgus COVID-19 imunitetui palaikyti esą pakanka vienos vakcinos dozės, tačiau gyventojui pageidaujant sudaryta galimybė pasiskiepyti dviem „Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinos dozėmis.
COVID-19 persirgę gyventojai gali registruotis vakcinacijai ne anksčiau nei 150 dienų po ligos nustatymo. Jei diagnozė buvo patvirtinta PGR tyrimu, gyventojas gali registruotis pirmai „Comirnaty“, „Spikevax“ ar „Vaxzevria“ vakcinos dozei arba vienai „Janssen“ vakcinos dozei.
Norėdamas užsiregistruoti antrai „Comirnaty“, „Spikevax“ arba „Vaxzevria“ vakcinos dozei, gyventojas turi pakartotinai užsiregistruoti internetu arba trumpuoju numeriu 1808.
Retais atvejais, kai po vakcinacijos žmogaus organizme nesusiformuoja antikūnų, gauti sustiprinančiąją dozę bus leidžiama anksčiau, praėjus bent 28 dienoms po paskutinio skiepo. Tuomet ne anksčiau kaip 28-ą dieną gavus neigiamą antikūnų tyrimo rezultatą, asmuo turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti jo rekomendaciją, pateikiant įrašą e. sveikatoje, anksčiau pasiskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze.
Kodėl sustiprinančioji dozė svarbu?
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesoriaus, habilituoto medicinos mokslų daktaro Vytauto Usonio teigimu, persirgęs, kaip ir paskiepytas žmogus, įgyja apsaugą, tačiau ji yra trumpalaikė.
„Kalbant apie įvairias vakcinas terminai yra įvairūs, kalbant apie COVID-19, panašu, kad tai yra vidutiniškai apie pusę metų“, – pastebėjo jis.
„Paprastai skaičiuojama, kad praėjus 6 mėn. po ligos reikėtų revakcinuotis, kadangi liga – tarsi sustiprinančioji vakcina, nes tai sąlytis su tuo pačiu sukėlėju“, – panašiai portalui 15min kalbėjo Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė prof. Ligita Jančorienė.
Kaip paaiškino V.Usonis, jei žmogaus imuninė sistema dar kartą susiduria su tuo pačiu virusu arba įskiepijama sustiprinančioji dozė, vyksta antrinė imuninė reakcija.
„Jos rezultatas yra tai, kad labai padaugėja antikūnų. Ir svarbiausia, kad jau po tos antrinio tipo imuninės reakcijos susidaro ilgai gyvenančios imuninės atminties ląstelės, kurios užtikrina ilgalaikį imunitetą“, – sakė profesorius.
Tiesa, jis pripažino, jog kol kas nėra atsakymo į klausimą, kaip dažnai gali tekti revakcinuotis nuo koronaviruso. Mat sustiprinančioji dozė pradėta skiepyti neseniai, žmonės, kurie dalyvavo pirminio skiepo klinikiniuose tyrimuose, toliau stebimi.
Beje, paskata skiepytis sustiprinančiąja doze gali būti ne tik medikų patarimai, bet ir noras naudotis galimybių pasu be papildomų išlaidų.
Mat ne tik nesiskiepijusiems, bet ir dviem skiepų nuo koronaviruso dozėmis paskiepytiems asmenims nuo metų pabaigos gali tekti savo lėšomis mokėti už testavimą. Taip nutiktų, jei jie, praėjus 7 mėnesiams po antros dozės, iki gruodžio 28 d. nespėtų vakcinuotis trečią kartą. Po sustiprinančiosios dozės galimybių paso galiojimo laikas bus pratęstas neribotai.
Statistikos departamento skelbiami duomenys rodo, kad pakartotinai pasiskiepijo jau daugiau nei 19 proc. gyventojų.
