Stebėdamas Teatro aikštėje pro Anikės skulptūrą einančius ir fotoaparatais blyksinčius pagyvenusius turistus iš užsienio, pagyvenusių žmonių asociacijos Klaipėdoje vadovas Vidas Sutkus replikuoja, kad Lietuvos senjorams keliauti po svečias šalis – ne pagal kišenę. Kartais ir kavinėje apsilankyti – tikra prabanga. Tačiau nepaisant mažesnių galimybių, klaipėdietis nestokoja optimizmo – pasak jo, reikia džiaugtis tuo, ką turi. O džiaugtis, anot jo, Klaipėdos senjorai moka, tik trūksta erdvių, kur jie galėtų rinktis ir užsiimti jiems mielais dalykais.
„Ar verki, ar juokiesi – viską daryk išsišiepęs“, – seną zanavykų posakį skėlė iš Kauno rajono kilęs ir į pajūrį kartu su žmona klaipėdiete grįžęs V.Sutkus. Ekonomikos mokslus krimtęs V.Sutkus pasakojo, kiek save prisimenantis, nuolat buvęs scenoje: „Kaip aš sakau, scenoje esu jau 55 metus“. Subūręs chorą, ne viename jų dainavęs, dzūkas savo pomėgio nepamiršo ir Klaipėdoje – koncertuoja su choru „Alna“. Nors kalbėdamas su „15min“ žurnaliste jis pasiguodė dėl sumažėjusios pensijos, tačiau, kaip jis sako, dėl to repeticijos nenutrūko.
 |
| I.Ozturhan/15min.lt nuotr./Vidas Sutkus |
„Esu dėkingas savivaldybės atstovams ir „Žvejų rūmų“ vadovui. Gauname patalpas „Žvejų rūmuose“, kiti kolektyvai repetuoja ir kitose vietose. Jei atvirai, patalpų tikrai trūksta, dėl to ir sunkiausia“, – pasakojo V.Sutkus. Anot jo, anksčiau pagyvenusių žmonių ir kitos organizacijos Žvejų rūmuose repetuodavo nemokamai, vėliau įvesta rinkliava už komunalines paslaugas, kuri šiuo metu siekia 5 Lt už valandą. Pasak V.Sutkaus, dar 2004 metais jie kėlė klausimą, kur glaustis anuomet 2 tūkst. pagyvenusių žmonių? Tačiau atsakymo į tai negavo.
Šio mėnesio pabaigoje, rugpjūčio 28 dieną prie skulptūros „Arka“ ir kavinės „Troba“ vyks Klaipėdos pagyvenusių žmonių „Močiutės ir senelio“ šventė. Tai jau antroji tokia šventė Klaipėdoje, kurią uostamiesčio senjorai pirmą kartą aplankė Estijoje. O spalio 1–2 dienomis senjorai minės Tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną.
Dėl patalpų, kuriose galėtų rinktis aktyvūs senjorai, trūkumo miesto savivaldybėje pagalbos ieškojo ir Klaipėdos pajūrio bendrijos „Bočiai“ pirmininkė Odeta–Birutė Aleksandravičienė. Šią moterį dažnai nustebina tie, kas kreivai žiūri į senjorų norą susiburti draugėn. „Mes labai norėtume savų patalpų, nes, pavyzdžiui, „Bočių“ biuras užregistruotas mano bute“, – sakė O.B.Aleksandravičienė.
Kaip teigė uostamiesčio savivaldybės Socialinių reikalų departamento vadovė Audra Daujotienė, kai kurios organizacijos turi patalpas, bet jų nėra tiek, kad būtų įmanoma skirti kiekvienai draugijai. Vien pagyvenusių žmonių klubų ir organizacijų Klaipėdoje priskaičiuojama apie dešimt, kitose taip pat yra pagyvenusių žmonių.
„Visos jos gali pagal grafiką naudotis Žvejų rūmų patalpomis, yra tokia galimybė. Mūsų socialinių reikalų departamento užduotis yra suteikti jiems sąlygas save realizuoti, užsiimti veikla. Tačiau Kiekviena organizacija, turėdama savas patalpas, vėl susidurs su problemomis – kaip apmokėti komunalines paslaugas ir kitas išlaidas“, – replikavo specialistė. Anot jos, „Žvejų rūmai“ yra įpareigoti pagal tam tikrą tvarkaraštį skirti patalpas minėtoms organizacijoms. Tik apie naująjį 5 Lt mokestį socialinių reikalų departamento vadovė neužsiminė.
Suburia ne tik pramogos, bet ir mokslai
Kalbinti pagyvenusių žmonių organizacijų atstovai tvirtino, kad jų nedomina vien linksmybės ar pasisėdėjimai prie kavos. Klaipėdos senjorai užsiima kur kas rimtesne veikla. Šiuo metu tūkstantį žmonių ir 23 organizacijas vienijanti Pagyvenusių žmonių asociacija su V.Sutkumi priešakyje nuolat dalyvauja renginiuose visoje Lietuvoje, kartais ir užsienyje, jų chorinės bendrijos rengia koncertus, švenčia įvairias šventes bei jubiliejus, o taip pat klausosi paskaitų vyresnio amžiaus žmonėms aktualiomis temomis. „Dažnai senam žmogui kyla klausimas – ką veikti? Bet mes – ne tie, kurie žiūri pro langą ir visus keiksnoja, o tokių yra daug. Beje, Klaipėdos senjorams norisi eiti į sceną, matyti publiką“, – apie senjorų laisvalaikį kalbėjo V.Sutkus.
Jam antrino ir trylika metų pagyvenusių žmonių klubui „Klaipėda“ vadovavusi, iš pirmininkės pareigų neseniai pasitraukusi Marta Petrauskienė: „Klube yra įvairių narių – vieni nori paskaitų, nori kultūringai praleisti laiką – jų daugiausia. Tačiau kitiems tos paskaitos neįdomios, jiems norisi tik šokti ir kvailioti. Paskaitų mes klausome įvairiausių – medicinos, teisės, gamtosaugos temomis, kviesdavome dėstytojus iš universiteto. Per 13 metų paskaitas skaitė 60 įvairių sričių lektorių“, – pasakojo aktyvi moteris.
54 organizacijas visoje Lietuvoje vienijančios draugijos „Bočiai“ pirmininkė O.B.Aleksandravičienė pasakojo, kad draugijos pagrindą sudaro 60 narių turintis choras. „Turime mišrų chorą, rengiame vakarones, jubiliejus, švenčiame tradicines šventes, tada susirenka visi nariai. Atvažiuoja svečių iš kitų miestų, draugaujame. Išvažiuojame, lankomės vieni pas kitus“, – pasakojo O.B.Aleksandravičienė. Pasak Klaipėdos senjorų, gavę lėšų per Europos Sąjungos finansuojamos projektus, jie susiorganizuoja ir kompiuterių kursus bei kitus mokymus.
Klube yra įvairių narių – vieni nori paskaitų, nori kultūringai praleisti laiką – jų daugiausia. Tačiau kitiems tos paskaitos neįdomios, jiems norisi tik šokti ir kvailioti.
Užgimsta naujos poros
Susibūrę vakaronėse, senjorai stengiasi sutaupyti patys ruošdami pasirodymus, atsinešdami savo gamintų užkandžių. Kadangi savivaldybė senjorų organizacijas remia itin kukliai, o metinis nario mokestis siekia vos 12 Lt, pinigų viskam nepakanka, veiklos norintiems senjorams tenka suktis iš padėties. Tiesa, kartais šiek tiek paramos skiria ir privatūs rėmėjai.
„Draugaujame su kitais miestais, o pinigų visur reikia, pavyzdžiui, jei vykstame į kitą miestą bendraminčių aplankyti, tuščiomis juk nenuvažiuosi. Be to, reikia mokėti ansamblio „Nendrė“ vadovui, tad reikia pridėti ir savų pinigų“, – pasakojo ilgametė klubo „Klaipėda“ pirmininkė M.Petrauskienė.
Vakaronėse užgimsta ir naujų jausmų, atsiranda poros. „Kaip toje dainoje: „Kai tu būsi senučiukė ir turėsi senučiuką, užsidėjus akinius, tu kalbėk jam tuos žodžius“, – juokėsi „Bočių“ pirmininkė O.B.Aleksandravičienė ir jau rimčiau pridūrė: „Tikrai būna, kad žmonės susiporuoja, senatvėje sunku vienišam. Kai atsiranda artimas draugas ar draugė, lengviau ištverti kartu“. Apie tarp senjorų besimezgančius jausmus prasitarė ir M.Petraitienė. „Esame atšventę ir vestuves. Nematau nieko blogo, kad tuokiasi ir vyresni žmonės, reikia džiaugtis“, – šypsojosi ji.
