Rašte V.Sutkus nenurodo, kad jo vadovaujama konfederacija pati yra partneris net dešimtyje paraiškų, kurių bendra suma siekia milijoną eurų. Konkurso sąlygų ruošimui asmeniškai vadovavusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė paliko landą, kuria sugebėjo pasinaudoti LVK ir vienas „darbiečiams“ artimas paramos fondas.
Kovoja su skurdu
Premjerui Algirdui Butkevičiui, finansų ministrei Rasai Budbergytei ir socialinės apsaugos ir darbo ministrei A.Pabedinskienei adresuotame laiške V.Sutkus mini priemonę „54+“.
Pasak jo, paraiškos buvo pateiktos iki 2016 m. liepos 18 d. Įvertinus jų tinkamumą paaiškėjo, kad priemonei, kuriai jau numatyti 6 mln. eurų, finansuoti trūksta dar 10 mln. eurų.
Taip pat minima, kad iškilo reali grėsmė nepasiekti užsibrėžtų tikslų į šią priemonę iki 2018 m. įtraukti mažiausiai 1,2 tūkst. asmenų. Jų nepasiekus būtų prarasta 6 proc. visų ES lėšų, skirtų socialinės atskirties mažinimui ir kovai su skurdu.
Konfederacijos vadovas iš karto nurodo, kad trūkstamas lėšas reiktų skirti iš kitos priemonės, kuri skirta socialinę atskirtį patiriančių asmenų integracijai į darbo rinką. Jai numatyta daugiau nei 35 mln. eurų, tačiau jie dar nėra pradėti skirstyti.
Landa sąlygose
15min šaltinių teigimu, šis konkursas yra tipinė schema, per kurią įtakingos verslo struktūros „įsisavina“ ES paramą.
A.Pabedinskienė ėmėsi pati vadovauti šio konkurso sąlygų rengimui. Būtent jai vadovaujant atsirado landų, kurios leido keliems gerai informuotiems asmenims pretenduoti į milijonus eurų viešųjų lėšų.
Konkurse buvo numatyta, kad viena paraiška negali viršyti 100 tūkst. eurų, tačiau neapribota, kiek paraiškų gali būti teikiama. Tai labai neįprasta, nes taip paliekamas kelias vieną projektą skaldyti į daug mažesnių dalių ir pirmas ribojimas tampa tik formaliu. Taip ir atsitiko.
Sulaukta 180 paraiškų iš nevyriausybinių organizacijų. Absoliuti dauguma jų aplikavo po vieną kartą, tačiau yra dvi akivaizdžios išimtys. Tai labdaros ir paramos fondas „Žvaigždė Vakarė“ ir Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universitetas. Pastarasis pateikė daugiausia – 10 paraiškų po 100 tūkst. eurų ir visos jos buvo priimtos. „Žvaigždė Vakarė“ pateikė 9 paraiškas po 99,65 tūkst. eurų, kurios taip pat atitiko konkurso sąlygas.
Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto partneriai vykdant milijono eurų vertės projektus yra UAB „Person Premier“ ir V.Sutkaus vadovaujama LVK.
Spragą mato ir patys ja naudojasi
Pats raštą pasirašęs V.Sutkus 15min situaciją komentuoti atsisakė. „Nesu iki galo įsigilinęs į visą konkretiką. Jeigu imtume bendruosius principus, tai ten pinigų nėra daug. Kaip tik tų pinigų trūksta. Nemanyčiau, kad čia kažkur yra pertekliniai pinigai“, – teigė jis.
Konfederacijos prezidentas pasiūlė susisiekti su direktoriaus pavaduotoju Kęstučiu Jankausku, kuris galėtų suteikti daugiau informacijos.
15min susisiekė su K.Jankausku, tačiau uždavus klausimą pokalbis nutrūko. Kurį laiką pašnekovas telefono nekėlė. Vėliau K.Jankauskas perskambino pats, atsiprašė už nutrūkusį pokalbį ir patikino, kad 10 mln. eurų iš Vyriausybės prašoma pagrįstai.
„2018 m. turi būti peržiūrėti Lietuvos vykdomi rodikliai. Įvertinama, ar mes pasiekėme tuos rezultatus, ar nepasiekėme. 6 proc. Europos investicinių lėšų yra įšaldytos. Jeigu ministerijos pagal savo veiklos sritis nepasieks numatytų rodiklių, tai pinigai nebus „atšildyti“ ir Lietuvos nepasieks.
Tai didelis rūpestis, nes ir šiaip visos priemonės ypač smarkiai vėluoja. Dabar 2016 m. pabaiga ir tik dabar pradedama aktyviau kviesti pasinaudoti šiomis priemonėmis.
2018 m. pradžiai turi būti apmokyta mažiausiai 1200 pagyvenusių asmenų. Jeigu tai nebus pasiekta, lėšos Lietuvai tolesniam investavimui nebus skiriamos.
Kiek yra iš viso paraiškose numatyta apmokyti asmenų, aš nežinau. Priemonė yra labai aktuali. Pateikta 180 paraiškų. Mes nežinome, kiek kiekvienoje paraiškoje yra numatyta apmokyti žmonių“, – teigė jis.
Pasak K.Jankausko, šios paraiškos buvo įvertintos pradiniame etape ir jos pripažintos tinkamomis finansuoti. Poreikis finansavimui yra didelis. Paklaustas, ar paraiškų skaičius nėra išpūstas dirbtinai, nes neribojama, kiek jų gali teikti vienas dalyvis, pašnekovas problemą pripažino:
„Yra apribojimas. Vienai investicijai nebuvo galima prašyti didesnės nei 100 tūkst. eurų sumos. Toks saugiklis įdėtas, tačiau neįdėti daugiau saugiklių arba atrankos rodiklių, pagal kuriuos būtų galima labiau išreitinguoti paraiškas ir pagal kokybę nustatyti jų prioritetus. Taip pat nebuvo jokių apribojimų, kiek vienas pareiškėjas gali pateikti paraiškų.“
Gresia ieškiniai
Dėl A.Pabedinskienės suformuluotų kriterijų šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo atmesti paraiškų, nors pinigų visoms joms patenkinti taip pat nepakanka. Vyriausybė ir ministerijos įvarytos į kampą. Arba reikia skirti papildomus pinigus ir apie 17 mln. eurų išdalinti visiems, arba nutraukti šį konkursą, bet tokiu atveju gali pasipilti ieškiniai iš jo dalyvių dėl patirtų nuostolių kompensavimo.
„Mums taip pat iki galo neaišku, kodėl tokie terminai. Paraiškų vertinimo terminas yra 90 dienų. Dabar konkursas pratęstas jau antrą kartą. Paraiškų susirinko daug, o esminių kriterijų, pagal kuriuos jas būtų galima išreitinguoti, trūksta“, – teigė K.Jankauskas.
Paklaustas, ar tokio dydžio sumos bus leidžiamos efektyviai ir kaip tai bus kontroliuojama, jis atsakė: „Paraiškose neturėtų būti nei auksinių šaukštų, nei auksinių šakučių. Ten nieko įsigyti negalima.“
Sekasi „darbiečių“ ministerijose
Kitas beveik milijono prašantis dalyvis yra labdaros ir paramos fondas „Žvaigždė Vakarė“. Prie fondo veiklos nurodyta, kad jis gali užsiimti tik labdara ir parama. Fondas visose savo paraiškose nurodo tą pačią veiklą – vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimo darbo rinkoje galimybių didinimą, tačiau išskirsto projektus pagal teritoriją ir savo projektams Elektrėnuose, Alytuje, Utenoje ir kitur prašo po 99,65 tūkst. eurų.
Fondui vadovauja Asta Raškinienė, kuri taip pat yra UAB „ETKC“ Teisės departamento vadovė. Šiai bendrovei 2016-ieji buvo išskirtiniai. Rekvizitai.lt duomenimis, 2012 metais „ETKC“ dalyvavo 4 viešuosiuose pirkimuose, 2013 m. – 26, 2014 m. – 12, 2015 m. – 11 viešųjų pirkimų, o štai 2016 m. įmonė dalyvavo net 261 viešajame pirkime.
Didžiausi įmonės klientai pagal sutarčių vertę viešajame sektoriuje – „darbiečių“ valdomų Švietimo ir mokslo bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms pavaldžios įstaigos. Tai Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, Ugdymo plėtotės centras, toliau rikiuojasi Darbo biržos teritoriniai padaliniai, Ūkio ministerija.
15min susisiekė ir A.Raškiniene ir pasiteiravo jos, kaip planuoja panaudoti 900 tūkst. eurų ES paramą, jei ji bus skirta. Pašnekovė nurodė, kad ne ji dirba su paraiškomis, tačiau trumpai paaiškino, kur keliaus pinigai.
„Labai atsiprašysiu, yra kitas atsakingas žmogus, kuris dirba su šiomis paraiškomis.
Pati su paraiškomis nedirbau, bet ten kalbama apie kompleksines priemones, žmonių psichologinį konsultavimą. Taip pat numatyti mokymai siekiant juos reintegruoti į darbo rinką.
Su partneriais esame pateikę paraišką. Ji vis dar vertinama. Paraiškų buvo pateikta daug, pinigų yra mažai. Mūsų žiniomis, buvo pasamdyti išorės ekspertai, kurie tas paraiškas vertino. Jie turėjo baigti iki lapkričio, bet terminas vėl buvo nukeltas iki gruodžio mėnesio“, – teigė ji.
Investuoti, o ne „įsisavinti“
15min kreipėsi ir į atsakingas ministerijas su prašymu paaiškinti, kaip bus kontroliuojamas ES lėšų panaudojimas ir ar jas iš viso planuojama skirti.
„Šis prašymas yra svarstomas. Finansų ministerija paprašė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) kartu su Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) įvertinti gautas paraiškas, jose numatytus pasiekti tikslus, padaryti išvadas, ar tikslinga ieškoti papildomo finansavimo.
Atsižvelgdama į gautas išvadas, SADM turės pateikti siūlymus Finansų ministerijai dėl lėšų perskirstymo ir papildomo finansavimo skyrimo šiai priemonei“, – teigiama ministerijos atsakymuose.
Juose taip pat nurodoma, kad esminis pokytis, kurio siekiama 2014–2020 m. programavimo periodu – tai perėjimo nuo „paramos įsisavinimo“ prie tikslingo investavimo, siekiant kuo didesnės pridėtinės vertės.
Tuo pat metu ypač didelis dėmesys skiriamas ir visais lygiais išmatuojamiems rezultatams – pradedant veiksmų programa ir baigiant kiekvienu projektu.
SADM atstovai 15min nurodė, kad iš viso pagal priemonę „54+“ į veiklas planuojama įtraukti ne mažiau kaip 8000 asmenų. Tam numatyta 6 mln. eurų. Vienam dalyviui – 750 eurų. Priemonė sulaukė didesnio pareiškėjų susidomėjimo, nei buvo planuota.
Jei būtų nuspręsta skirti papildomų lėšų pateiktiems projektams įgyvendinti, vyresnių nei 54 metų asmenų, dalyvavusių aktyviam senėjimui skirtose ESF veiklose, skaičius taip pat turėtų būti didinamas.
Ministerijų atstovai taip pat pabrėžė, kad šia priemone nesiekiama remti nevyriausybinių organizacijų, todėl visais atvejais bus vertinama, kiek efektyviai pareiškėjai gali panaudoti lėšas vyresnio amžiaus žmonių kvalifikacijos kėlimui.
