Ką reiškia jo mutacijos iš pradžių į paukščių gripą, o dabar ir kiaulių gripą? Ar nuo pandeminio gripo gali pagelbėti vakcinos, kurios iki šiol vėluoja? Ar jos nepavojingos žmogui? Ar saugantis nuo pandeminio gripo gali pagelbėti natūralūs produktai, homeopatiniai vaistai? Kiek padeda apsauginės kaukės? Kaip atskirti pandeminį gripą nuo sezoninio? Kodėl mūsų valdžia nutarė netikrinti, kas iš žmonių susirgo sezoniniu gripu, o kas pandeminiu?
Apie tai prie „Lietuvos žinių“ apskritojo stalo diskutavo Lietuvos sveikatos apsaugos viceministras Artūras Skikas, Vilniaus universiteto Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis, fitoterapeutas dr. Juozas Vasiliauskas ir politikos apžvalgininkas Alvydas Medalinskas.
Kodėl šis gripas toks nuožmus?
A.Medalinskas. Kuo skiriasi dabartinis gripas, nuo to, su kuriuo susidurdavome keletą dešimtmečių ir kuris neatrodė labai piktybinis?
A.Ambrozaitis. Ši gripo infekcija nuo ankstesnių skiriasi vien tuo, kad tai yra pandeminis gripas, kurį sukelia visai naujas gripo A virusas. Gripo B virusai, su kuriais mes susidurdavome per pastaruosius keletą dešimtmečių, pandemijų nesukelia. Šis naujas gripo A viruso potipis turi skirtingą paviršiaus antigeną. Tačiau svarbiausia, kad skiriasi ir genomo struktūra, genetinė informacija, kuri yra viruso viduje. Unikali yra ir DNR. Kai pavasarį Kalifornijos laboratorijoje šis gripo virusas buvo ištirtas, paaiškėjo, kad tai yra unikalus, naujas virusas, kuris anksčiau necirkuliavo. Jis tuo ir pavojingas, nes žmogaus imuninė sistema nėra parengta nuo jo apsisaugoti, todėl kyla komplikacijų ir net mirčių.
A.Medalinskas. Iš pradžių visą pasaulį išgąsdino vadinamasis paukščių gripas, vėliau – kiaulių gripas. Dabar pandeminis gripas. Ar tarp jų yra kas nors bendra?
A.Ambrozaitis. Bendra – tai gripo virusas. Pagrindinis gripo A rezervuaras yra vandens paukščiai: vištos, antys. Kiaulės organizmas yra unikalus tuo, kad turi receptorius, kurie yra panašūs į žmogaus ląstelių receptorius. Ten gali daugintis žmogaus virusas ir tai yra unikalu. Manoma, kad iš pradžių kiaulės užsikrėtė žmogaus gripo, paukščių gripo ir kiaulių gripo virusais, kurie „bendraudami“ pasikeitė genetine informacija ir išleido į pasaulį naują virusą. Jis tapo žmonių gripo virusu. Užsikrėtęs kiaulių gripo virusu žmogus netampa infekcijos šaltiniu ir negali apkrėsti kitų. Buvęs kiaulių gripo virusas įgijo savybę plisti tarp žmonių, o susirgę žmonės pradėjo platinti tą ligą po visą pasaulį. Pandeminis gripo virusas atsiranda kas dešimt ar net keliasdešimt metų ir egzistuoja jo cirkuliavimo ciklai.
A.Medalinskas. Kodėl nuo šio viruso labiausiai nukenčia vaikai?
A.Ambrozaitis. Šiam gripo virusui imunitetą gali turėti žmonės, gimę iki 1957 metų, nes iki tol visuomenėje cirkuliavo ispaniškojo gripo virusas, atsiradęs 1918–1919 metais. Jis išnyko 1957 metais, kai kilo kita pandemija. Jauni žmonės nebuvo susidūrę su šiuo gripo virusu, jų imuninė sistema nėra jam parengta, todėl labai audringai reaguoja. Bet tai dėsningumas. Ir 1918 –1919, ir 1968– 1969 metais irgi sunkiausiai sirgo labai jauni žmonės.
A.Medalinskas. Tada šis virusas per Pirmąjį pasaulinį karą išguldė Amerikos kariuomenę?
A.Ambrozaitis. Taip. Ir dabar daugiausia jaunus žmones guldome į ligoninę. Įvykiai kituose kraštuose jau parodė, kad mirtingumas nuo šio gripo didesnis tarp jaunų, o ne vyresnio amžiaus žmonių. Tai ir yra vienas didžiausių skirtumų, kalbant apie pasekmes, tarp sezoninio ir pandeminio gripo. Sezoninis gripas pavojingiausias vyresniems nei 65 metų žmonėms. Jaunimas, nors juo ir suserga, tačiau be sunkių komplikacijų. Pandeminio gripo atveju serga daug jaunimo, yra daug sudėtingų atvejų ir jų mirtingumas didesnis nei vyresnio amžiaus žmonių.
A.Skikas. Vyresnio amžiaus žmonės turi atpažinimo fenomeną, tą antigeną, kuris kovojo su virusu 1958 metais, todėl šiandien daugiausia serga, kaip matome iš savo ir Europos užkrečiamųjų ligų centrų duomenų, jauni asmenys. Lietuvoje iš visų hospitalizuotųjų – 50 proc. yra vaikai, bet, ačiū Dievui, dažniausiai ligos formos yra lengvos.
Tradiciniai vaistai ir skiepai
A.Medalinskas. Ar valstybė ne vėluoja įsigyti vakcinų, apie kurias visuomenėje sklando daug prieštaringų nuomonių? Plačiai žinomi tradiciniai vaistai, tokie kaip „Tamiflu“ ir „Relenza“, Lietuvoje yra nušluojami nuo vaistinių lentynų.
A.Skikas. Su skiepais mes vėluojame, bet tik kokį mėnesį, palyginti su kitų šalių praktika. Per dešimtį dienų turėsime jau pirmą vakcinos partiją ir pradėsime skiepyti. Pasižiūrėsime, koks bus efektas. Dabar kai kurie Seimo nariai pradeda viešai aiškinti, kad vakcinos yra nepakankamai ištirtos ir žalingos. Bet vakcinavimas nuo pandeminio gripo yra svarbiausia apsisaugojimo priemonė, ypač jaunam, neapsaugotam organizmui ir tiems, kas serga lėtinėmis ligomis. Niekas nesiūlo vakcinuoti visų, bet šios rizikos grupės ir medicinos darbuotojai turėtų būti skiepijami pirmiausia. Žmonės nebeserga ligomis, nuo kurių buvo vakcinuoti, o difterija, stabligė, maras, raupsai didžiojoje dalyje pasaulio išnyko tik todėl, kad atsirado skiepai nuo šių ligų.
A.Medalinskas. Skiepai skiepams nelygu. Galima išgirsti teiginių, esą ši vakcina gali sukelti vėžį, neigiamai paveikti kai kurias žmogaus funkcijas ateityje. Ar šie skiepai nuo gripo yra patikimi ir be šalutinio neigiamo poveikio žmogaus sveikatai? Kiek jų Lietuvoje reikėtų?
A.Skikas. Europos užkrečiamųjų ligų centras nustatė metodiką, kaip sužinoti vakcinų poreikį. Jeigu pandeminiu gripu sirgs 20 proc. gyventojų, tiek žmonių Lietuvoje mes galime traktuoti kaip rizikos grupę, kuriems reikia turėti skiepų. Prioritetų tvarką kiekviena valstybė pati sudėlioja. Tai medikai, kurie kontaktuoja su ligoniais, nėščios moterys, vaikai ir sergantys lėtinėmis ligomis žmonės. Tie skiepai yra patikimi.
A.Ambrozaitis. Kol kas dar nebuvo laiko ištirti viso galimo šių vakcinų poveikio, bet amerikiečių duomenys ir rezultatai yra neblogi. Šalutiniai reiškiniai ir neigiamos reakcijos yra panašios, kaip po sezoninės vakcinos. Kartais kurį laiką skauda vakcinos suleidimo vietą, atsiranda sukietėjimas, žmogus karščiuoja ar jaučia nuovargį.
A.Skikas. Vakcinavimo politika paremta savanoriškumo principu, o maži vaikai bus skiepijami tik su tėvų sutikimu. Bus pasiūlyta vienai grupei ir, jei dalis jos atsisakys, pasiūlysime kitai grupei ir t. t. Negalime ir per daug nupirkti tos vakcinos. Prancūzijos sveikatos ministrę šalies politikai kaltino tuo, kad pripirko per daug vakcinos ir dabar jos nėra kur dėti, nes žmonės nenori skiepytis.
A.Medalinskas. Matote, Prancūzijoje nėra kam skiepytis. Tai gal toji skiepų kritika iš dalies yra teisinga?
A.Skikas. Kai pareigūnai arba Seimo nariai neatsakingai šneka, formuojamas blogas požiūris į vakcinavimą. Reikia turėti svarių argumentų, o čia – kažkas kažkur parašė, jog šios vakcinos yra žalingos. Parašė žmogus, kuris paties vakcinacijos proceso kaip tokio nevertina ir mano, kad jis nereikalingas.
A.Medalinskas. O ką galite pasakyti apie jau minėtus vaistus: „Tamiflu“ ir „Relenzą“?
A.Ambrozaitis. Gerai, kad turime tokių vaistų. Jie atsirado ne taip seniai, tik 1990 metais. Šiuos vaistus gamina dvi didelės farmacijos kompanijos. Šie vaistai veikia visus gripo virusus: tiek pandeminio, tiek ir sezoninio. Bet vienam jų – „Tamiflu“ – jau pradėjo atsirasti atsparios viruso padermės. Norvegijoje tokie atvejai jau užregistruoti. Kuo daugiau vartosi tų vaistų, tuo daugiau atsiras atsparių formų. Virusas irgi protingas, jis randa būdą apgauti, prisitaikyti, tampa atsparus vaistui.
A.Medalinskas. Ar pasaulyje yra kitų antivirusinių vaistų nuo pandeminio gripo ar skiepų, pavyzdžiui, gaminamų Azijoje, kur taip pat labai išvystyta vaistų ir vaistinių preparatų gamyba, ypač iš natūralių medžiagų?
A.Ambrozaitis. Tokių preparatų, matyt, tikrai yra, bet mes esame Europos Sąjungos (ES) nariai ir mūsų vaistus registruoja Europos vaistų agentūra Londone. Reikalavimai yra labai dideli, nes veikia geros klinikinės praktikos taisyklės. Bendrovės turi penkerius, aštuonerius metus tirti vaistą (ar vakciną) su tūkstančiais savanorių, kol įsitikina, kad jis yra efektyvus, saugus. Tik po to produktas išleidžiamas į rinką. Negalime įsivežti vaistų, neregistruotų ES.
A.Medalinskas. Tai tarp Rytų ir Vakarų medicinos nėra jokio tilto ir perimamumo? Tačiau, laimei, ir Europos valstybės, tarp jų ir Lietuva, gamina vaistinius preparatus ir iš natūralių medžiagų. Ar gydytojai, kurie gerai žino šiuos homeopatinius vaistus, taip pat tiki, kad vakcinacija yra būtina? Jeigu kas nors tik šios epidemijos akivaizdoje suvoktų būtinybę stiprinti organizmo imunitetą, ar turi laiko dar pagelbėti sau?
J.Vasiliauskas. Tikrai gali padėti. Niekada nevėlu pertvarkyti imunitetą taip, kad ligos nekibtų. Žinoma, neigiamą poveikį žmogaus imuninei sistemai daro ir visos tos baimės, stresai, kai atsisako ir mūsų detoksikaciniai organai: inkstai, kepenys, o organizmas rūgštėja. Bet natūralios priemonės padeda nuo to apsisaugoti.
Ar gali padėti natūralūs produktai?
A.Medalinskas. Dvi bėdos užgriuvo vienu metu: ekonominė krizė ir pandeminis gripas. Kaip čia atsipalaiduosi? Kokie natūralūs preparatai gali padėti apsisaugoti nuo pandeminio gripo?
J.Vasiliauskas. Visų pirma reikia vis dėlto pasistengti atsipalaiduoti. Tada pasikeičia organizmo sistema ir ji gali pati kovoti už savo gyvenimą ir saugumą. Daugelio žmonių yra sutrikusi mineralinių medžiagų apykaita, o organizme yra rūgščiųjų reakcijų. Tai pats blogiausias dalykas imuninei sistemai. Jeigu šią problemą žmonės išspręstų, daugelio ligų, ne tik šio gripo, nereikėtų bijoti. O kokius maisto produktus valgyti dabar, jau visi žino: česnakus, svogūnus, imbierus, medų. Pandeminio gripo dienomis nepatarčiau gerti pieno ar valgyti jogurto, bet labai sveika valgyti įvairias žaliąsias daržoves.
A.Skikas. Iš tikrųjų, šio gripo akivaizdoje žmonės naujai pažiūrėjo į kai kurių produktų svarbą, iš parduotuvių lentynų iššlavė imbierus, citrinas, ežiuolę.
J.Vasiliauskas. Žinome, kokie produktai rūgština organizmą, dėl to imuninė sistema silpnėja. O daržovės ir vaisiai šarmina. Jeigu negalima tų daržovių valgyti, tai labai geras vaistas yra „Basica“, kuriame yra mineralų, šarminančių organizmą ir atstatančių mineralines medžiagas. Japonai kasdien gauna 60 mineralų, 16 vitaminų, 12 amino, omega rūgščių ir t. t. Iš viso 90 veikliųjų medžiagų per dieną. Todėl ilgai gyvena, yra energingi, darbingi. Kodėl mes negalime taip gyventi? Kai dar dirbau Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM), buvau iš 68 augalų pririnkęs vaistažolių: sudžiovinau, sukoregavau, sumaliau. Kai šį mišinį žmonės pavartojo, tapo kupini energijos, puikios savijautos ir nuotaikos. Nesinori nei kavos, nei cigarečių, nes visą energiją gauni iš gamtos.
A.Ambrozaitis. Japonai vartoja labai daug maisto papildų, su vitaminais, mikroelementais, tarp jų iš dumblių. Pavyzdžiui, yra papildas „Agel“, pagamintas iš natūralaus dumblio Okinavos saloje. Pastebėta, kad šios salos gyventojai ilgiau gyvena. Ir dėl tų dumblių, kuriuos renkančių moterų, net ir pagyvenusių, rankos būna neraukšlėtos.
J.Vasiliauskas. Japonijoje net laboratorijos analizuoja, ką valgo žmonės, kokių reikia papildomų medžiagų, o žmonės labai domisi ta informacija – ko negauna su maistu, tą pasiima iš maistinių papildų. Net ir tas dumblis, kurį Palangoje jūra ant kranto išmeta, yra labai naudingas, nes turi daug mineralų. Tik reikia jį nuplauti gražiai ir sumalti. Labai maistinga iš jo arbata būtų. Galima net ir į maistą dėti. Tik Lietuvoje tai nežinoma.
Kalbant apie šį gripą ir homeopatinius preparatus, labai veiksmingas yra infliucidas, kuris stabdo uždegiminius procesus ir virusus.
A.Medalinskas. O dabar žmonės žino tik „Tamiflu“ ir „Relenzą“. Bet jeigu valstybės politika yra šviesti žmones, kaip būti sveikiems, tai ar SAM neturėtų leisti lankstinukų, plakatų, kur būtų informacijos net tik apie tuos keletą visiems žinomų vaistų, bet ir apie netradicinės medicinos būdus? Gerai, kad visuomenė suprato, jog svarbu rankas plauti, pasinaudojus vienkartinėmis nosinaitėmis jas išmesti ar kosėjant užsidengti burną, bet ar to pakanka kasdieniame gyvenime, norint apsisaugoti nuo šio gripo?
A.Skikas. Žinoma, galime tai padaryti, bet ar nebūsime apkaltinti netradicinės medicinos protegavimu, jeigu pradėsime reklamuoti tuos preparatus, kurie galbūt yra ir labai geri. Mes to negalime daryti, bet privalome šviesti visuomenę kitais aspektais: kaip stiprinti imunitetą, laikytis higienos. Dabar žmonės panašių patarimų klausosi kaip niekada anksčiau. Jeigu priprasime laikytis bent jau elementarios higienos, bus didelis laimėjimas. O daryti poveikio rinkai, skleisdami informaciją apie homeopatinius vaistus, negalime. Pats žmogus turi spręsti, ar chemiją valgyti, ar naudoti natūralius vaistus.
A.Ambrozaitis. Vis dėlto mes turėtume ir šiuos natūralius produktus propaguoti, kurie labai stiprina imunitetą. Bet jie negali pakeisti skiepų. Natūralūs preparatai užtikrina bendrą imunitetą, o vakcina sukurtų imunitetą konkrečioms ligoms, pandeminiam gripui. Galima tik apgailestauti, kad kai kurie Lietuvos sveikatos politikai per televiziją aiškina žmonėms, kad skiepytis nereikia. Užtenka vartoti tik bičių pienelį, ežiuoles, medų, česnakus, o visi tie, kurie skatina skiepytis, yra papirkti kompanijų. Teigiama, kad vakcinoje yra nuodingų medžiagų. Nereikia taip nusiteikti prieš skiepus, nes pandeminė vakcina yra pagaminta farmacijos kompanijų, kurios turi gerą vardą, kurių produktai atitinka visas taisykles. ES dabar yra užregistruotos trys vakcinos, pagamintos trijų farmacijos kompanijų. Blogos vakcinos yra neregistruojamos.
J.Vasiliauskas. Vis dėlto kaip pagrindinį natūralų produktą, turintį daug vaistinių, maistinių savybių bei mineralų, išskirčiau alijošiaus sultis. Grynas sultis arba su įvairiais maistingais priedais. Jų yra vaistinėje. Tai labai gerai veikia imuninę sistemą, stimuliuoja organizmą ir yra puiki priemonė nuo tokių ligų, kaip šis gripas, turinti savo sudėtyje apie 40 įvairių mineralų, fermentų, aminorūgščių. Jos veikia ir kaip antioksidantas.
Ar būtinos apsauginės kaukės?
A.Medalinskas. Ar vienkartinės apsauginės kaukės padeda išvengti pandeminio gripo viruso?
A.Skikas. Jos apsaugo tik dvi, tris valandas, kol esi būryje žmonių. Po to ją reikia būtinai pakeisti, nes ji gali tapti žalinga sveikatai. Yra ir antivirusiniai respiratoriai, kurie apsaugo nuo šio viruso. Jie kainuoja daugiau, bet veikia gerokai ilgiau.
A.Ambrozaitis. Respiratoriuje yra vožtuvas, kuris filtruoja orą ir nepraleidžia viruso, bakterijų. O marlinė kaukė sulaiko tik stambius aerozolius. Smulkūs praeina, todėl vis tiek reikia per vieną metrą būti nuo čiaudinčiojo. Net ir su kauke. Kaukė, vieno metro atstumas, ir rankų plovimas – trys priemonės, kurios gerai veikia profilaktiškai ir saugo, kad neužsikrėstumėte virusu. Bet gatvėje kaukės nereikia, nes ten užsikrėsti nėra daug pavojaus. Ją tikslinga užsidėti, jeigu susitinkate čiaudintį, sloguojantį žmogų ar pats esate toks ir, žinoma, masinio susibūrimo vietose.
A.Skikas. Dar neturime kultūros apsauginę kaukę užsidėti, bet po šios epidemijos, tikiuosi, kad sloguojantis žmogus nebesigėdys užsidėti kaukę kad apsaugotų aplinkinius. Ir nėščios moterys jau vaikšto su kaukėmis. Tai yra teisinga. Jos saugo ir savo būsimą kūdikį nuo aplinkinių, galbūt jau turinčių virusą.
J.Vasiliauskas. Japonijoje tokie žmonės nė žingsnio nežengia be kaukės, bet Lietuvoje aš siūlyčiau pasidaryti ir tokį tirpalą: stiklinė šilto vandens, pusė šaukštelio sodos, pusė šaukštelio druskos ir du lašai jodo. Viską sumaišius, dalį jo reikia užpilti ant delno ir įtraukti į nosį. Tai yra labai veiksminga priemonė – virusas visų pirma pakliūva į gleivines, o šitas tirpalas tą virusą išplauna, išnaikina.
Kaip atpažinti pandeminį gripą?
A.Medalinskas. Informacija apie pirmas pandeminio gripo aukas žmones nugąsdino. Kaip patiems šį gripą atskirti nuo sezoninio ir kada reikia pradėti gerti vaistus, kad nebūtų vėlu?
J.Vasiliauskas. Gerti homeopatinius preparatus niekada nevėlu. Juos galima gerti ir profilaktiškai.
A.Ambrozaitis. Su antivirusiniais vaistais yra kitaip. Lietuvoje per daug žmonių vartoja vaistus, ypač antibiotikus, užsiima savigyda ir tai daro nesaikingai, neracionaliai, palyginti su Šiaurės šalimis. Lietuvoje žmonės rado būdų, kaip gauti šių vaistų ir be recepto, per pažįstamus. Perka, pradeda vartoti be gydytojo patarimo, nesvarbu, reikia ar ne. Kyla psichozė, panika. Baisiausia tai, kad žmonės gali pradėti vartoti tuos vaistus profilaktikai arba lengvoms formoms gydyti. Antivirusiniais vaistais gydyti būtina tik sunkias formas, bet kaip pats žmogus tai atskirs?
A.Medalinskas. Kokie yra sunkios gripo pandemijos formos požymiai, kada žmogui dar galima pagelbėti ir rekomenduotina gerti jau minėtus vaistus?
A.Ambrozaitis. Dusulys yra svarbiausias rodiklis. Jei trūksta oro, atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, dehidracija, kraujo sutirštėjimas ir išsekimas, tai ir yra tie požymiai. Jei žmogus labai nusilpęs, temperatūra nebūtinai bus labai aukšta.
A.Medalinskas. Bet kai dusulys prasideda, ar ne vėlu gerti „Tamiflu“ ar „Relenzą“?
A.Ambrozaitis. Tada būna pats laikas ir iš karto reikia vykti į ligoninę.
A.Medalinskas. Tai gal dėl to žmonės ir perka tuos preparatus ir randa būdų, kaip tai padaryti, nors ir neturėdami receptų, kad šiuos vaistus reikia išgerti dar prieš vykstant į ligoninę. Ar yra homeopatinių vaistų, pasižyminčių panašiu staigiu poveikiu, kilus dusuliui?
J.Vasiliauskas. Ir komplikacijas galima gydyti homeopatiniais vaistais kartu su tradiciniais. Jie nekenkia sveikatai, dera su antibiotikais. Vartojant juos abu galima mažinti antibiotikų dozę, nes šie du preparatai vienas kitą kompensuoja.
A.Ambrozaitis. Nedrįsčiau teigti tik to, kad homeopatiniai vaistai gali būti vartojami vietoje antivirusinių, vietoj hospitalizacijos ar intensyvios terapijos. O papildomai, žinoma, nepakenks.
A.Skikas. Kol dirbau gydytoju, galiu pasakyti, kad homeopatinius vaistus sėkmingai derindavome su antibiotikais ir kitais vaistais.
Tarp pandemijų ir sezoninio gripo
A.Medalinskas. Ko tikėtasi, kai paaiškėjo, jog žmoniją gali užgriūti naujas, unikalus gripo virusas?
A.Ambrozaitis. Praeitame šimtmetyje buvo trys pandemijos. Baisiausia gripo epidemija siautė 1918–1919 metais. Tai ispaniškas gripas. Vėliau buvo 1957–1958 ir 1968–1969 metų epidemijos. Pasaulio sveikatos organizacija, Europos ligų kontrolės centras prieš keletą metų ragino ruoštis baisiausiam scenarijui, kai ispaniškojo gripo metu mirė 20–40 mln. žmonių, o bendras mirštamumas buvo 2,4 procento. Sezoninio gripo mirštamumas yra 0,1– 0,2 procento. Žvelgiant į įvairių valstybių situaciją, kol kas dabartinio pandeminio gripo mirštamumas yra ne ką didesnis negu sezoninio.
A.Medalinskas. Vadinasi, sovietiniais metais Lietuvoje buvo fiksuoti masiniai žmonių mirties atvejai?
A.Ambrozaitis. Tada aš buvau trečio kurso studentas, mus mobilizavo į brigadas, važiavome į namus, dirbome. Ligoninės buvo priguldytos žmonių, uždarytos mokyklos, skelbtas karantinas. Nėra informacijos, kiek Lietuvoje tada buvo mirties atvejų, bet žinoma, kad tada pasaulyje nuo gripo mirė beveik milijonas žmonių.
A.Medalinskas. Žvelgiant į sezoninį gripą ir jo komplikacijas, ar mes turime informacijos, kiek buvo labai rimtų susirgimų ir net mirčių dėl jo komplikacijų per pastaruosius metus?
A.Ambrozaitis. Lietuvoje tokios statistikos nėra, bet amerikiečiai, kurie mėgsta viską skaičiuoti, fiksuoja įvairius duomenis. Sezoniniu gripu kasmet perserga apie 500 mln. žmonių. Iš jų tik 3 ar 5 mln. sunkia forma, kai tenka hospitalizuoti ar gydyti. Miršta kasmet dėl šio gripo ir komplikacijų apie 300–500 tūkst. gyventojų. ES kasmet nuo gripo miršta iki 200 tūkst. gyventojų. Dabar pandeminio gripo banga ne daug skiriasi nuo sezoninio gripo, o palyginti su ankstesnėmis pandemijomis, primena 1968–1969 metų gripo epidemiją, kuri praėjo gana švelnia forma ir vadinosi Honkongo gripu.
A.Skikas. Tik šiandien mums pasidarė įdomi praėjusių laikų mirties atvejų nuo pandeminio ir sezoninio gripo statistika, bet anksčiau tuo niekas nesidomėjo. Dabar Lietuvoje įtampa auga, išgirdus apie žmogaus mirtį nuo šios ligos. Tačiau kasdien Europoje nuo jo miršta apie 30 žmonių, tik kitų valstybių žiniasklaida tam neskiria tiek dėmesio, kaip Lietuvoje. Ten yra suvokiama, kad yra toks procesas ir jį reikia kažkaip pergyventi. Bet Anglijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje mirtingumas nuo šio gripo tikrai daug didesnis.
A.Ambrozaitis. Kol kas šis gripo virusas nėra ir toks piktybiškas, kaip buvo laukta. Tačiau neužmirškime, kad pandeminiam gripui yra būdinga keletas bangų. Po dviejų, trijų savaičių bus atoslūgis, susirgimų kreivė leisis žemyn, o po kokio mėnesio bus antroji banga. Kaip rodo praeito šimtmečio patirtis, antroji banga gali būti nuožmesnė, nes gripo virusas pereina per pasaulį, įgyja naujų savybių ir gali sukelti daugiau mirties atvejų.
A.Medalinskas. Tai bent jau mėnesio ar kelių mėnesių perspektyva ateityje nieko gero nežada?
A.Ambrozaitis. 2007 metų gruodžio mėnesį Europos ligų kontrolės centras pagal juodąjį scenarijų prognozavo, kad ES gali mirti 1,1 mln. žmonių, o Lietuvoje 18,8 tūkstančio. Reikia džiaugtis, kad taip neįvyko. Kol kas mirštamumas yra nedidelis, bet niekada negali žinoti, ar tas virusas ateityje nesukels daug komplikacijų ir mirties atvejų. Bet visi ankstesni pandeminiai gripo virusai galų gale tapo sezoniniais. Manoma, kad taip atsitiks ir šį kartą, bet neaišku, kaip ilgai pandeminio gripo virusas svečiuosis pas mus.
A.Medalinskas. Prieš pusę metų žmonės bijojo važiuoti į Meksiką, nes ten prasidėjo kiaulių gripas. Dabar, siekdami išvengti gripo Lietuvoje, svarsto, gal pasiimti vaikus, kurių mokyklose karantinas, ir išvažiuoti kur nors į Egiptą. Čia ima siausti epidemija, o ten šilta ir nieko panašaus nėra.
A.Skikas. Gal Egipte ir nėra sergamumas toks didelis, nes šis virusas bijo karščio. Arba šalčio. Jei būtų už lango minus 10, tai problema sumažėtų du ar net tris kartus.
A.Medalinskas. Bet Europoje nuo pandeminio gripo nepasislėpsi.
A.Skikas. Tikrai ne. Sergamumas nedidėja tik keliose Europos šalyse. Danija skelbia, kad ten jis net krinta, bet kitur kyla. Europoje šiuo metu yra ruduo–žiema. Likęs pasaulis, ypač pietų pusrutulis, jau persirgo. Australijoje buvo 40 mirčių. Dabar virusas atėjo pas mus. Tam palankus ir oras. Jeigu pašaltų, situacija stabilizuotųsi.
A.Medalinskas. Kodėl nuspręsta netirti, kuris žmogus susirgo sezoniniu gripu, o kuris pandeminiu?
A.Skikas. Tai padaryta remiantis kitų valstybių praktika, nes tirti perlipus per 100 gripo susirgimo atvejų nebėra prasmės. Iš šimto hospitalizuotų ir ištirtų, 100 užsikrėtusiųjų pandeminiu virusu, o tyrimai yra labai brangūs. Nepaisant to, hospitalizuoti asmenys yra tiriami, nors fiziškai ir nelabai spėjame tai daryti. Galbūt reikės tirti tik sunkesnius atvejus. Bet kol kas absoliuti dauguma sunkių atvejų yra pripažinti pandeminiu gripu ir tik vienetai – sezoniniu gripu, kuris dar neatėjo. Sezoninis gripas užgrius vėliau: sausio, vasario mėnesiais.
