Vedžiodama po VU bibliotekos saugyklas bibliotekos Eksploatacijos skyriaus vedėja Kristina Stungurienė rodo geltonus vamzdžius. Tai ir yra unikali bibliotekos automatinė gaisro gesinimo sistema, tačiau vamzdžiuose – ne vanduo, o argonito dujos, kurios kilus gaisrui išstumtų deguonį ir ugnis savaime išblėstų.
Žmogui nepavojingos
„Tačiau niekas nesudrėktų, nėra vandens, nėra jokių chemikalų, jokių putų, jokių miltelių. Argonitas nėra ir žmogui pavojingas. Jeigu pavojaus atveju užsiblokuotų išėjimo durys, darbuotojas turėtų pasitraukti į kitą patalpos pusę“, – pasakojo K.Stungurienė.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./VU bibliotekos Eksploatacijos skyriaus vedėja Kristina Stungurienė |
Dujos išsiveržia konkrečioje vietoje – ten, kur pajuntamas gaisro pavojus. „Jeigu suveikia daviklis vienoje vietoje, tai tik toje vietoje ir purkštukas pradeda veikti. Išstumiamas deguonis ir ugnis turi užgesti“, – aiškino Eksploatacijos skyriaus vedėja.
Ši moderni priešgaisrinė sistema buvo įdiegta rekonstruojant biblioteką 2007–2008 metais. Bibliotekos vedėja prisipažino, kad sistemos patikimumu jau buvo įsitikinta ne tik per bandymus.
„Gaisro nebuvo, bet jau įsitikinome, kad sistema veikia. Pradėjo svilti vienas lempos laidelis, atsirado kvapas. Sistema reaguoja į šilumą, kvapą. Tąkart buvo degėsio kvapas ir įsijungė įspėjamasis signalas. Įsitikinome, kad viskas veikia“, – sakė K.Stungurienė.
Ir įdiegimas, ir eksploatacija brangi
Pasklido degėsio kvapas ir įsijungė įspėjamasis signalas. Įsitikinome, kad viskas veikia, – sakė K.Stungurienė.
Renkantis automatinę gaisro gesinimo dujomis sistemą pagrindinis kriterijus buvo, kad ji tausotų dokumentus. Sistema įrengta dviejuose VU bibliotekos saugyklų pastatuose.
Centriniuose VU rūmuose įrengta sistema tikrai nebuvo pigi. Automatinė gaisro gesinimo sistema kainavo 2,8 mln. Lt, priešgaisrinė signalizacijos sistema – dar 0,74 mln. Lt. Anot K.Stungurienės, brangu ne tik įsirengti tokią sistemą, bet ir ją eksploatuoti. Tai universitetui tenka daryti savo lėšomis. Pati sistema įrengta įgyvendinant valstybės investicijų projektą „Senosios Vilniaus universiteto bibliotekos rekonstrukcija“.
Iš viso senųjų universiteto rūmų bibliotekos saugyklose saugoma apie 5 mln. leidinių.
Naujoje bibliotekoje gaisrus gesins rūku
Moderni automatinė gaisro gesinimo sistema sumontuota ir baigiamoje įrengti naujojoje VU bibliotekoje – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (MKIC) Saulėtekyje. Tačiau čia kilusį gaisrą būtų gesinama ne dujomis, kaip senojoje bibliotekoje, o rūku.
 |
| Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./VU bibliotekos fonduose saugoma apie 5 mln. leidinių. |
Tokios sistemos diegiamos ir eksploatuojamos naujai statomuose ar rekonstruojamuose tokio tipo objektuose Europoje ir pasaulyje – bibliotekose, muziejuose, parodų salėse.
VU bibliotekos Komunikacijos ir informacijos skyriaus vedėja Indrė Zalieskienė pasakojo, kad naujajame bibliotekos pastate Saulėtekyje įdiegta automatinė aukšto slėgio gaisro gesinimo rūku sistema kol kas Lietuvoje kone vienintelė. „Tai labai moderni sistema, suvartojanti 80 proc. mažiau vandens, negu bet kuri kita, naudojanti vandenį. Gaisro atveju patalpos nebūtų užliejamos, bet jose padidėtų drėgmė“, – apie sistemą pasakojo I.Zalieskienė.
Ši, o ne dujų, sistema naujojoje bibliotekoje pasirinkta todėl, kad MKIC dirbs visą parą. Gaisro atveju pasklidus dujoms, kurios išstumia deguonį, tektų evakuoti visus bibliotekoje esančius asmenis. Pasklidus rūkui to daryti nereikėtų. Ten nebus ir kultūros paveldo objektų, kuriems bet kokie oro drėgnumo svyravimai galėtų būti pražūtingi.
Naujoji biblioteka duris atverti turėtų po kelių mėnesių.
Gaisrai biblioteką siaubė ne kartą
Gaisrai Vilniaus universiteto biblioteką yra siaubę ne vieną kartą. 1610 metais gaisras sunaikino didesnę Vilniaus miesto dalį, nukentėjo ir Vilniaus akademijos bibliotekos fondai. 1737 metų gaisras sunaikino jėzuitų noviciatą su jo turtinga retų knygų biblioteka, dar po dešimtmečio per Vilniaus gaisrą degė jėzuitų akademija ir jos biblioteka.
XX amžiuje biblioteką nusiaubė du gaisrai. 1962 metais gaisras kilo dėl blogos elektros instaliacijos, 1968 metais – dėl per didelės terpentino koncentracijos patalpose. Šių gaisrų nuostoliai buvo apie 50 tūkst. spaudinių, vandeniu gesinant degančias knygas pražuvo nemažai kultūros paveldo objektų, apgadintos istorinės bibliotekos patalpos.
