Sveikatos apsaugos ministro patarėjo pareigas einantis Igoris Baikovskis supažindino su kontekstu. 2016 metų duomenimis, Lietuvoje praktikuojančių gydytojų skaičius 1000 gyventojų lenkia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) šalių vidurkį ir sudaro 4,5. Tuo metu vienus geriausių sveikatos apsaugos rodiklių demonstruojančioje Prancūzijoje šis rodiklis siekia 3,1.
„Todėl sakyti, kad mūsų sveikatos sistemos paslaugų kokybė kenčia dėl gydytojų trūkumo, būtų neadekvatu“, – pažymėjo I.Baikovskis.
Tuo metu Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje visi medikai, sveikatos priežiūros specialistai, gydytojai ir slaugos personalas, kurie teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas – ir radiologai, ir gydytojai laborantai, odontologai – yra skaičiuojami kaip gydytojai. O skirtingos klasifikacijos skirtingose šalyse gali lemti didesnį gydytojų skaičiaus rodiklį.
Sakyti, kad mūsų sveikatos sistemos paslaugų kokybė kenčia dėl gydytojų trūkumo, būtų neadekvatu.
I.Baikovskis teigė, kad didmiesčiuose justi absoliutus gydytojų perteklius, tačiau šalies periferijoje jų itin trūksta – etatai lieka neužpildyti.
I.Baikovskis atkreipė dėmesį, kad jauni gydytojai darbo vietą renkasi ne tik pagal atlyginimą. Tai esą nėra didžiausias prioritetas. Už gaunamą algą svarbiau ateities perspektyva: ar sudaromos galimybės tobulėti, koks santykis formuojasi su tiesioginiu ar įstaigos vadovu ir pan.
Šeimos medicina pirmyn nepasistūmėjo
I.Baikovskio turimais statistiniais duomenimis, Lietuvos gydytojų darbo krūvis, palyginti su kolegų užsienyje, atitinka 23 panašaus išsivystymo ES šalių vidurkį.
„Pagal konsultacijų kiekį vienam gyventojui mūsų rodiklis yra 9,2, kai ES vidurkis – 7,5. O geriausius sveikatos apsaugos sistemos rezultatus turinčiose Prancūzijoje, Danijoje, Švedijoje rodiklis perpus mažesnis. Vadinasi, mūsų sistemai konsultacijų turinys yra iššūkis. Šeimos medicina lieka kritinėje situacijoje“, – įvertino I.Baikovskis.
Mūsų sistemai konsultacijų turinys yra iššūkis.
Tai esą tik didina poreikį Lietuvoje stiprinti pirminę sveikatos priežiūrą ir plečiant komandą, ir didinant finansavimą.
Gydo, bet nekokybiškai
Europos šalių kontekste Lietuva negali džiaugtis ir vadinamojo išvengiamo mirtingumo rodikliu.
„Lietuva čia turi prasčiausią rezultatą, o Prancūzija – geriausią. Vadinasi, nors Lietuvos gyventojai dažnai lankosi pas gydytojus, tai turi nepakankamos įtakos išvengiamo mirtingumo kiekiui. Vadinasi, gydymas stacionare kuria nepakankamą kokybę. Išvengiamas mirtingumas Lietuvoje išlieka rimtu iššūkiu, nepaisant infrastruktūros plėtros ir augančio paslaugų kiekio“, – konstatavo ministro patarėjas.
Komiteto narys Antanas Matulas stebėjosi, kodėl lyginami nepalyginami dalykai.
„Lyginamės su Prancūzija. Ten žmogus ateina pas gydytoją ir jam per pusantros valandos nustatoma liga. O pas mus kiek reikia ateiti: keturis, penkis kartus, kol esi ištiriamas? Tai užtrunka keletą mėnesių, nes vieną kartą gydytojas kraujo tyrimams nusiunčia, kitą – širdies echoskopijai ir pan. Bandydami atitikti kažkokį ES vidurkį mes namo išleidžiame neišgydytus ligonius, o tada stebimės prastu išvengiamo mirtingumo rodikliu“, – piktinosi A.Matulas.
Statistika nesutapo
I.Baikovskis pabrėžė, kad, priešingai nei gydytojų, slaugytojų stygius Lietuvoje jaučiamas labai smarkiai.
„Jaunimas nesirenka slaugytojo specialybės. Daug į kolegijas priimtų studenčių linkusios anksti nutraukti studijas, todėl tendencijoms nesikeičiant turėsime itin didelį slaugytojų skaičiaus neatitikimą, palyginti su demografiniais pokyčiais“, – prognozavo I.Baikovskis.
Jis neslėpė, kad net tolydžio kylant slaugytojo atlyginimui jis, palyginti su uždarbiu kitose šalyse, skirsis reikšmingai.
Gydytojai į darbą yra atvežami specialiu transportu, nes patys jau negali ateiti dėl garbaus amžiaus.
Klaipėdos valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms ir mokslui, slaugos mokslų daktarė Nijolė Galdikienė pasakojo savo mokslinį darbą grindusi pirminės sveikatos priežiūros specialistų apklausa.
Jos padarytos išvados verčia suklusti: Vakarų Lietuvos regione 10 proc. slaugytojų, dirbančių pirminėje sveikatos priežiūroje, yra pensinio amžiaus. 78 proc. – vyresnės nei 50 metų.
„Lankiausi tokiuose pirminės sveikatos priežiūros centruose, kur gydytojai į darbą yra atvežami specialiu transportu, nes patys jau negali ateiti dėl garbaus amžiaus. Taigi, senėjimas yra didžiulė problema“, – teigė N.Galdikienė.
Problema – per aukšta kartelė?
N.Galdikienei sukėlė abejonių I.Baikovskio pateikti skaičiai apie slaugytojų nubyrėjimą studijų metais.
„Kolegijos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – yra didžiausią slaugytojų skaičių rengiančios institucijos. Galiu atsakingai pareikšti, kad slaugytojų nubyrėjimas yra pats mažiausias. Nežinau, iš kur jūs gavote tuos skaičius. Kasmet priimame 60 slaugytojų, dar prisijungia individualių studijų, todėl baigia apie 70“, – aiškino N.Galdikienė.
Jai nesuprantama, kodėl kalbant, kad slaugytojų skaičius nepakankamas, kad jų trūksta, valstybės finansuojamų krepšelių kolegijos šiemet gavo mažiau: „Tai kokiu būdu mes išspręsime šią problemą?“
Specialybė patraukli, konkursas yra, tačiau labai užaukštinti reikalavimai gauti valstybės finansuojamą vietą.
I.Baikovskis aiškino statistiką apie slaugytojų nubyrėjimą gavęs iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
„Pernai buvo padidintas krepšelių skaičius, tačiau 200 ar 220 krepšelių buvo nepanaudota. Gal jūs galėtumėte paaiškinti, kodėl slaugos specialybė buvo tokia nepatraukli?“ – klausė ministro patarėjas.
Vilniaus kolegijos dekanė Birutė Gostevičienė atsakymą turėjo. „Specialybė patraukli, konkursas yra, tačiau labai užaukštinti reikalavimai gauti valstybės finansuojamą vietą. Slaugytojas turi būti išlaikęs keturis valstybinius egzaminus: lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką, užsienio kalbą ir biologiją. Jei neturi šių egzaminų, net negali pretenduoti į valstybės krepšelį“, – apgailestavo B.Gostevičienė.
Klausimų daugiau nei atsakymų
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų atstovė Danielė Bučinskaitė kėlė klausimą, kiek gydytojų dirba ne vienu etatu, kiek pensinio amžiaus specialistų?
Likus mėnesiui iki stojimo, nežinome, kiek bus rezidentūros vietų.
„Be to, neteisinga į prognozuojamą medikų skaičių įtraukti mediciną Lietuvoje studijuojančius užsieniečius, nes jie net rezidentūros studijoms grįžta į savo šalį arba renkasi kitas valstybes. Todėl nėra korektiška juos traukti į statistiką“, – įsitikinusi D.Bučinskaitė.
Ji pritaria, kad apskaičiuoti specialistų poreikį būtina ir reikalinga. Tačiau tai esą reikia daryti laiku: „Norėtume prognozes žinoti jau stodami į pirmą kursą, kad neatsitiktų kaip šiemet, kai, likus mėnesiui iki stojimo, nežinome, kiek bus rezidentūros vietų.“
Sveikatos reikalų komiteto nariai irgi padarė išvadą, kad, kalbant apie valstybės strategiją, klausimų daugiau nei atsakymų: siekti kažko norima, bet kol kas neaišku, nei ko, nei kaip.
