Tai atsitiko rugsėjo 23-iosios vakarą. Be krovininio traukinio Radviliškis-Vaidotai mašinisto, po nelaimės nebegalėjusio tęsti reiso, daugiau tiesioginių liudytojų nėra. Šoko ištiktas mašinistas tvirtino, kad vaikas išniro iš tamsos prieš pat traukinį.
Kad tai – savižudybė, iš pradžių teigė pamanęs ir LŽ surastas vienas netiesioginis tragedijos liudytojas.
Vienas perone
Vyriškis, prisistatęs esąs Petras, remontuoja arčiausiai Žaslių geležinkelio stoties esantį medinuką. Tą vakarą jis pro stotį važiavo motociklu. Pašnekovo dėmesį patraukė vienišas siluetas tamsiame perone. Buvo apie 21.30 valandų.
Ant suoliuko sėdintis berniukas su kuprine buvo susigūžęs, nuleidęs galvą. „Dar pamaniau, iš kur jis čia? Vaikas buvo nevietinis“, – prisimena Petras.
Panašiai pasakojo ir viena Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinės mokyklos dešimtokė, kitą dieną mokyklos vestibiulyje išvydusi Tado nuotrauką ir prie jos degančią žvakutę. Jis irgi mokėsi šioje mokykloje.
Paauglė prisiminė, kad išvakarėse matė jį Žaslių stotyje kažko laukiantį. Merginai į akis krito tai, kad berniukas dangstėsi gobtuvu. Tai, kad įvyko nelaimė, ji sužinojo tik išėjusi iš netoliese esančios parduotuvės. Tačiau tada dar nebuvo aišku, kas žuvo.
Petras irgi pasakojo, kad grįždamas atgal motociklu pirmiausia išgirdo šaižų pro šalį važiuojančio krovininio sąstato signalą ir stabdžių cypimą. Tik paskui pamatė šalia antrųjų bėgių nukritusią kuprinę. Sąstatas, po kuriuo pateko vaikas, sustojo tik maždaug už 100 metrų.
Tą vakarą dirbusi stoties budėtoja LŽ tvirtino buvusi tarnybinėse patalpose ir nelaimės aplinkybių nemačiusi.
Nelaimingas atsitikimas?
„Berniukas pargriuvo ant bėgių kniūbščias, tačiau tik vėliau supratau, kad tai galėjo būti nelaimingas atsitikimas, – teigė Petras. – Labai realu, kad bėgdamas per bėgius į kitą peroną, kurį nuo pirmojo skyrė dvi jų eilės, vaikas nesėkmingai suklupo. Pavyzdžiui, nikstelėjęs koją tarp bėgių esančiame įdubime. Ir nespėjo atsikelti.“
Kaip LŽ tvirtino Žaslių stoties budėtojas, įvažiavęs į stoties teritoriją joje nestojantis traukinys privalo sumažinti greitį iki 60 km/val.
„Krisdamas vaikas galėjo trenktis galva į bėgių kraštą ir netekti sąmonės, – tęsė Petras. – Kas gi eis žudytis, turėdamas 1300 litų kišenėje?!“ Tiek pinigų tą vakarą rasta žuvusiojo kuprinėje. Tokiomis tragiškomis aplinkybėmis Tado tėvai sužinojo, kad jis buvo slapčia paėmęs šeimos santaupas.
Tai buvo ne vienintelė nemaloni to vakaro staigmena. Jų buvo visa grandinė.
Pabėgo per langą
Tą vakarą Tadas, nepaisydamas tėvo draudimo, slapčia pabėgo iš namų. Pasinaudojo tuo, kad mama išėjo į naktinę pamainą duonos kepykloje. O tėvas, užrakinęs jį namie su 2 metais jaunesniu broliu ir liepęs ruošti pamokas, pasiėmęs patį mažiausią sūnų išvažiavo tvarkyti reikalų į kaimą. Buvo apie 19 valandų.
Lyg tyčia namie nieko nebuvo ir iš pirmame aukšte gyvenančios brolio šeimos.
Tėvas grįžo apie 21 valandą. Namuose buvo tik kartu su vyresniu broliu paliktas penktokas. Paaiškėjo, kad vyresnėlis pabėgo per rūsio langą.
Tėvas dar mėgino skambinti į Tado mobilųjį telefoną, tačiau šis buvo paliktas namuose. Iš sūnaus daiktų trūko tik kuprinės, kurios turinį (knygas ir sąsiuvinius) skubėdamas jis buvo išvertęs ant stalo.
Atpažino kaimynė
Kur gali būti Tadas, nežinojo ir netoliese gyvenantys draugai. Pirminiais duomenimis, tą patį tėvui tvirtino ir paskutinis išeinantį brolį matęs penktokas. Tuo buvo sunku patikėti – jiedu labai gerai sutarė.
Susinervinęs tėvas kreipėsi į policiją – gal įvyko kokia avarija? Pareigūnai apie nelaimę Žasliuose dar nežinojo. Kitų šaltiniu teigimu – dar nebuvo žinoma, kas žuvo.
Kaip LŽ pasakojo šeimos kaimynai, netrukus policija pati atvažiavo pas Tado tėvą. Ir jį išsivežė. Komisariate vyriškiui parodytos žuvusiojo Žaslių geležinkelio stotyje nuotraukos. Atpažinęs sūnų, tėvas nualpo.
Kaimynų žiniomis, nustatyti velionio asmenybę padėjo greitosios pagalbos felčerė. Ši – irgi jų kaimynė. Atvykus policijai ir atvertus kniūbsčia gulėjusį žuvusįjį, felčerė atpažino jį iš veido. Jokių dokumentų savo žūties valandą Tadas neturėjo.
Kažkur skubėjo
Už klausimą, kas tai – nelaimingas atsitikimas ar savižudybė, ne mažiau svarbus ir kitas: kaip ir kodėl tą vakarą Tadas atsidūrė Žasliuose? Ir, atrodo, neatsakius į antrąjį klausimą, bus sunku atsakyti ir į pirmąjį. Nieko panašaus į galimą atsisveikinimo raštelį, nors po tragedijos praėjo jau daugiau kaip savaitė, nerasta.
Berniuko telefone neaptikta ir jokio skambučio, galinčio atsakyti į klausimą, kas jį tą vakarą išviliojo iš namų? Pirminiais duomenimis, per tas porą valandų, kol tėvas buvo išvykęs, skambino tik motina, norėjusi įsitikinti, ar vaikai namuose. Su ja kalbėjo penktokas, bet nieko apie vyresniojo brolio planus neužsiminė.
Viena iš kaimynių teigia mačiusi, kaip po 19 val. Tadas skubėjo Kaišiadorių geležinkelio stoties link. Panašiu metu joje sustoja traukinys į Žaslius.
Dar kaimynai teigia, kad neva tą vakarą Tadas vadinęs ten važiuoti ir kažkurį iš draugų. Tik dviračiais, o ne traukiniu, tačiau draugo neišleido motina.
Ieškojo dviračio?
Viena pagrindinių versijų – trylikametis galėjo važiuoti į Žaslius pirkti dviračio. Tam ir nugvelbė tėvų pinigus, nors, šių teigimu, anksčiau to niekada nėra buvę. Tiesa, anot Petro, jų gyvenvietėje kalbama, kad pastaruoju metu kažkas pardavinėjo motorolerį.
Tadas turėjo dviratį, tačiau ne tokį, kokio norėjo. Su draugais jis dalijosi svajonėmis apie tai, kad norėtų kur kas „šustresnio“ – minėtas BMX modelis.
Apie tai, kad trylikametis, naudodamasis internetu, naršė svetaines su skelbimais apie parduodamus dviračius, po nelaimės Tado tėvams prasitarė ir jo pusbrolis vienuoliktokas, gyvenantis to paties namo pirmame aukšte. Tado kompiuteris per vieną šios vasaros perkūniją sugedo, o tėvai, kuriems nelabai patiko, kad sūnus nuolat prie jo rymo, neskubėjo kompiuterio taisyti.
Tai, kad Tadas gyrėsi jau susiradęs, kas gali pigiai parduoti dviratį, per apklausas policijai tvirtino ir jo draugai. Neva, kiek tas „pigiai“, jis nesakė, tačiau kalbėjo apie tai jau kelias dienas iki nelaimės.
Gandų netrūksta
Tačiau artimiausių draugų apklausa patvirtino po Kaišiadoris sklandančius gandus apie tą vakarą tarp Tado ir tėvo kilusį konfliktą. Bendraamžiams atrodo, kad tai galėjo pastūmėti draugą pabėgti iš namų. Pedagogams ir kaimynams šis konfliktas – normali tėvo reakcija į paauglio sūnaus nepaklusnumą.
Klasės draugai pasakojo, neva tą vakarą pas Tadą į namus atėjo kažkuris iš draugų ir vadino jį laukan. Tėvas neleido, nes Tadas jau buvo kažko prisidirbęs ir sėdėjo uždarytas namuose. Neva išlydint svečią tėvui matant jam iškrito cigaretės. Tėvas nesusitvardė ir skėlė Tadui antausį. Paskui užrakino jį namuose ir išvažiavo į kaimą.
Iš Kaišiadorių paauglių šiandien galima išgirsti ir dar drastiškesnių istorijų iš Tado gyvenimo. Tačiau tiek velionio kaimynai, tiek klasės auklėtoja tai priskiria šiam amžiui būdingai lakiai fantazijai. Tado tėvus jie apibūdina kaip puikią šeimą, kuri rūpinasi savo vaikais. Žinoma, esant reikalui šie buvo baudžiami. Pavyzdžiui, už tai, kad pradėjo rūkyti, tėvas drausdavo Tadui vakarais eiti į aikštelę prie geležinkelio stoties, kur renkasi paaugliai su dviračiais ir riedlentėmis.
Pedagogų versijos
„Viena iš versijų – Tadas žuvo važiuodamas pirkti dviračio. Kita – galėjo nešti pinigus kam nors, kas jų reikalavo, – taip turimas žinias apie policijos atliekamą tyrimą LŽ apibendrino Kaišiadorių Algirdo Brazausko vidurinės mokyklos direktorius Stanislavas Bernikas. – Antroji versija gali būti susijusi su galimu šio septintoko vakariniu gyvenimu, vykusiu jau po pamokų.“
LŽ žiniomis, pareigūnai dėl to apklausė vieną dešimtoką, dažnai bendravusį su Tadu. Tačiau jokių galimą reketavimą patvirtinančių faktų nenustatyta.
„Berniukas pargriuvo ant bėgių kniūbščias, tačiau tik vėliau supratau, kad tai galėjo būti nelaimingas atsitikimas, – teigė Petras.
Kaišiadorių policijos nepilnamečių reikalų specialistė Vilma Blažauskienė irgi tvirtino, kad nei žuvęs trylikametis, nei jo šeima iki šio įvykio policijai nebuvo žinomi.
Tuo, kad Tadas turėjo priežasčių žudytis, teigė netikinti ir klasės auklėtoja Aldona Mitkuvienė. „Iš jo veido niekada nedingdavo šypsena, tai buvo itin aktyvus vaikas, – pasakojo pedagogė. – Tačiau Tadui trūko atsakingumo, be to, jis buvo išsiblaškęs – pirma ką nors padarydavo, o tik paskui pagalvodavo.“ Pedagogės įsitikinimu, auklėtinį galėjo pražudyti arba jo nutrūktgalviškumas, arba sąžinės graužimas supratus, kad už pinigų vagystę reikės atsakyti.
Slegianti mistika
Liudytojų duomenimis, vieną į Kaišiadoris grįžtantį traukinį (20.35 val.) Tadas nežinia kodėl praleido. Nelaimė įvyko likus apie 20 minučių iki kito traukinio, kuris buvo jau paskutinis. Berniukas staiga puolė bėgti per bėgius į perono, prie kurio šis traukinys turėjo sustoti, pusę.
Viena iš prielaidų – galbūt baimindamasis, kad gali į jį nespėti dėl priešais atvažiuojančio krovininio sąstato ilgumo.
Pasak LŽ šaltinių iš berniuko tėvams artimos aplinkos, šie nelaimės paaiškinimo ieško mistikoje. Vaikas žuvo tą pačią savaitės dieną, kai gimė, ir beveik tą pačią valandą. Šeštadienį, kai trylikametis buvo laidojamas, sukako 14 metų, kai tėvai susituokę. Tądien jauniausiajam Tado broliukui suėjo 4 metai.
Bloga aura
Žuvusiojo tėvų apklausą pareigūnai linkę atidėlioti – nedrįstama trukdyti jiems gedėti. Velionio tėvas atsisakė bendrauti ir su žiniasklaida. „Esant tokiai situacijai dar anksti daryti kategoriškas išvadas“, – baigiantis praėjusiai darbo savaitei LŽ teigė tyrimą kuruojanti prokurorė Rita Stanislovaitienė.
Tik Žaslių gyventojai teigia žinantys atsakymą. Nelaimę jie sieja su bloga šio geležinkelio ruožo aura. Praėjus dviem dienoms po berniuko žūties vos už 200 metrų įvyko dar viena tragedija – taip pat Vilniaus pusėn skubėjęs keleivinis traukinys „Kaunas-N.Vilnia“ mirtinai sužeidė netoliese gyvenančią pensininkę. Ši ėjo į kitą geležinkelio pusę melžti karvės. Tiesa, kaimynų teigimu, senolė buvo neprigirdinti ir matė vos viena akimi.
